Keturi valdančiosios koalicijos likimo scenarijai: kuris labiausiai tikėtinas

Nepasitenkinimą vieni kitais išsakę socialdemokratai ir „valstiečiai“ liko dirbti koalicijoje. Po šią savaitę įvykusio koordinacinės tarybos posėdžio premjeras S. Skvernelis teigė, jog valdančioji „valstiečių“ ir socialdemokratų koalicija dirbs toliau.

„Darbas vyksta toliau, aptarta, kaip galima sklandžiau bendradarbiauti. Manau, kad galime konstatuoti, jog koalicija toliau dirba ir priiminės tuos sprendimus, kurių reikia“, – pirmadienio vakarą po abiejų partijų koordinacinės tarybos posėdžio sakė S. Skvernelis.

LRT.lt kalbinti politologai – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas M. Jastramskis ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja R. Urbonaitė – aptarė keturis galimus valdančiosios koalicijos likimo scenarijus.

1 scenarijus. LVŽS ir LSDP lieka dirbti kartu, „valstiečiai“ pradeda daugiau tartis su socialdemokratais

Politologų teigimu, tokios sudėties koaliciją artimiausiu metu turėtume matyti ir toliau.

„Kol kas tikėtinas status quo išlaikymas su tam tikromis bangomis. Nebent nutiktų koks nors force majore – stiprus sukrėtimas, kai S. Skvernelis statytų visus į kampą ir reikalautų koalicijos performavimo, tačiau tai būtų didelė destabilizacija. Taigi labiausiai tikėtina, kad šie koalicijos partneriai dirbs kartu ir toliau, nors neatmesčiau ir galimo koalicijos performavimo varianto. Tačiau čia svarbus laikas – kuo ilgiau dabartinė koalicija dirbs kartu, tuo didesnė tikimybė, kad ji išliks“, – LRT.lt teigė politologė R. Urbonaitė.

Pasak politologo M. Jastramskio, urėdijų reforma buvo esminis lūžis, dėl kurio trūko kantrybė ir premjerui S. Skverneliui.

„Galbūt bandoma apeiti socdemus su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) parama, todėl socdemai į tai žiūri nepalankiai. Bet kokiu atveju dabartinė koalicija yra minimaliai laiminti – jos persvara Seime yra nedidelė. Iš LVŽS netgi gali pasitraukti dalis žmonių – Bronislovas Matelis jau paliko „valstiečius“. Ši koalicija nėra stabili, bet koks užsienio apžvalgininkas, stebintis Lietuvą iš toliau, keistai žiūrėtų į tokią trapią persvarą“, – komentavo M. Jastramskis.

Anot R. Urbonaitės, darnos šioje koalicijoje yra mažai – ji greičiausiai išliks tokios sudėties, tačiau tikrosios draugystės tarp šių partijų nedaug: „Socialdemokratai turi tam tikrus savo skaičiavimus ir priežastys, kodėl jie ėjo į koaliciją, nėra visai susijusios su noru daryti reformas ir pertvarkas. Todėl koalicijoje matysime tam tikrų susikirtimų, o ne labai gražų ir darnų bendravimą“, – prognozavo R. Urbonaitė.

Politologė pažymi, kad vyriausybė yra tarsi izoliuota ir jai nelengva sulaukti palaikymo Seime. „Vyriausybė yra labai savarankiška dėl ministrų nepriklausomumo, bet papuola į spąstus, nes jai daug sudėtingiau gauti Seimo paramą. Patys ministrai – ne politikai, o vyriausybės depolitizacija atsisuka kitu kampu – matome ganėtinai neprofesionalų Seimą, kuriame dalis politikų galvoja apie reitingus ir savo asmeninį populiarumą ir jiems sudėtinga įvertinti reformas“, – aiškino R. Urbonaitė.

2 scenarijus. Mažumos vyriausybė

Kaip teigia M. Jastramskis, mažumos vyriausybės gali norėti konservatoriai, tačiau ji esą reikštų, kad R. Karbauskis, S. Skvernelis ir kiti „valstiečiai“ nemaža dalimi taptų konservatorių įkaitais.

„Mažumos vyriausybė reikštų du dalykus. Pirma – konservatoriai galėtų prisidėti prie valdžios darbo ir pasirodyti visuomenei. Jie galėtų likti opozicijoje ir toliau kaupti kapitalą ateinantiems rinkimams, kuriuos gali laimėti. Be to, jie įgytų tam tikrų įtakos svertų ir būtų svarbūs valdant valstybę. Galime prisiminti ir Seimo rinkimus, kuriuos laimėjo konservatoriai, ir jie prieš tai dvejus metus rėmė Gedimino Kirkilo [mažumos] vyriausybę, buvo 2K [G. Kirkilo ir Andriaus Kubiliaus ] projektas. Jie gali kažką panašaus siūlyti ir dabar“, – svarsto M. Jastramskis.

Tačiau politologė R. Urbonaitė mano, jog susikurti mažumos vyriausybei galimybių nėra daug, o konservatoriams tai esą nebūtų naudinga.

„Konservatoriai galėtų paremti atskirus projektus, bet jiems, būnant opozicijoje, tai būtų visiškai neracionalu. Jiems geriau sudaryti rimtą koaliciją ir gauti tam tikrus postus, realios galios. Kai gali sulipdyti koaliciją ir turėti daugumą, tik remti mažumos vyriausybę būtų neracionalu“, – tikina politologė.

R. Urbonaitės teigimu, mažumos vyriausybės paprastai nepasižymi stabilumu ir esą reikia išskirtinių sąlygų, kad jos galėtų dirbti sklandžiai.

„Tai reikalauja didelių pastangų, nes kiekvieną kartą, vyriausybei teikiant vieną ar kitą teisės akto projektą, tektų skirti daug energijos ir jėgų, siekiant palaikymo. Dažniausiai yra poreikis formuoti tokią koaliciją, kuri turėtų daugumą parlamente. Vyriausybei reikia užsitikrinti ir turėti bent aritmetinę daugumą, nors ir ją turint kyla daug klausimų“, – aiškino politologė.

Jos žodžiais, jei vyriausybė būtų mažumos, būtų be galo sudėtinga dirbti – būtų stabdomos reformos ar ilginamas jų priėmimo laikas.

3 scenarijus. LVŽS koalicija su konservatoriais

M. Jastramskio vertinimu, tokia koalicija keltų daug klausimų: „Tokia koalicija reikštų, kad LVŽS turėtų kažką atiduoti. Tokiu atveju vargu ar dirbtų tas pats premjeras ir Seimo pirmininkas. Vadinasi, reikėtų „nuimti“ Viktorą Pranckietį, o jis tikrai nenorės trauktis. Tikėtina, kad jis jau turi ir sąjungininkų, yra pademonstravęs savarankiškumą.“

Pasak politologo, tai reikštų, kad yra brėžiamos papildomos linijos LVŽS frakcijoje, ir esą neaišku, ar tai nesuskaldytų „valstiečių“.

„Jei „valstiečiai“ iškart po rinkimų būtų buvę mažiau arogantiški ir pasakę, kad nori į valdžią eiti kartu su konservatoriais, duotų Seimo pirmininko postą ir ministerijų, būtų kitas reikalas. Dabar situacija iš esmės yra kitokia“ , – galimą naujos koalicijos variantą įvertino M. Jastramskis.

Kaip teigia R. Urbonaitė, LSDP frakcija Seime turi 19 narių, o TS-LKD – 31. Tai, pasak politologės, reiškia, kad konservatoriai turėtų didesnę derybinę galią.

„Klausimas, kaip į tai sureaguotų „valstiečiai“. Akivaizdu, kad jie turėtų kažką paaukoti. Nežinia, ar jie nori turėti stabilią ir kuo profesionalesnę valdančiąją daugumą, ar skaičiuoja, kiek prarastų postų. Konservatoriai galėtų labiau kištis į valdžios darbą ir norėti būti lygiaverčiais partneriais“, – dėstė R. Urbonaitė.

Tokios koalicijos variantas esą galėtų būti priimtinas S. Skverneliui, tačiau jo gali nenorėti R. Karbauskis. „Jis gali atsidurti sudėtingesnėje situacijoje ir gali atsirasti trintys. Tokia koalicija turi ir pliusų, ir minusų. Bet su ja gali nesutikti LVŽS frakcija, kuri taip pat išsiskaidžiusi“, – tęsė R. Urbonaitė.

Jos manymu, teorinės tokios koalicijos susikūrimo galimybės yra, tačiau tokią koaliciją esą reikėtų sudarinėti dabar arba artimiausiu metu. „Kadencijai persiritus į antrą pusę, patiems konservatoriams neapsimokės eiti į koaliciją. Taigi tai turėtų būti padaryta artimiausiu metu, nes ateiti į valdžią, kai iki rinkimų lieka dveji metai, nelabai racionalu. Jei nebus ryžto, vargu ar matysime tokią koaliciją“, – aiškino R. Urbonaitė.

4 scenarijus. LVŽS ir LSDP koalicija griūva kitąmet, kilus konfliktams tarp R. Karbauskio ir S. Skvernelio

MRU politologės R. Urbonaitės teigimu, susilpnėjus R. Karbauskio pozicijoms tam tikros transformacijos valdančiojoje daugumoje gali kilti.

„Nepaisant to, kad R. Karbauskis sukūrė šitą judėjimą ir labai daug padarė, kad rinkimai susiklostytų taip, kaip susiklostė, jo situacija yra gerokai susilpnėjusi. Vargu ar konfliktuodamas su S. Skverneliu, kurio reitingai labai aukšti, jis gali kažką laimėti“, – komentavo R. Urbonaitė.

Vis dėlto politologė neatmetė varianto, kad jei artimiausiu metu matysime vyriausybės nesėkmes, priimant sprendimus, arba visuomenei nebus pristatyti darbai, R. Karbauskis gali perimti vadžias į savo rankas.

„Bet jam tai padaryti nebus lengva, nes jo paties autoritetas gerokai sušlubavęs, ir nemanau, kad jis pajėgus artimiausiu metu jį susigrąžinti. Apskritai R. Karbauskiui ir S. Skverneliui geriau nesipykti. Jų pozicijos tvirtėtų, jei vienas kitą palaikytų. S. Skvernelis nėra nepajudinamas, jam lygiai taip pat reikia politinio užnugario, o konservatoriai nėra tokio užnugario garantas“, – aiškino R. Urbonaitė.

M. Jastramskio manymu, toks scenarijus reikštų „valstiečių“ frakcijos skilimą.

„Nemanau, kad jie galėtų skilti ir išlaikyti panašią įtaką bei reikšmę politiniame gyvenime. S. Skvernelis su prezidente Dalia Grybauskaite dalijasi aukštais reitingais. Tai būtų didžiulis smūgis frakcijai ir, manau, jos viduje niekas tiksliai nežino, kiek žmonių liktų su R. Karbauskiu, o kiek – su S. Skverneliu.

Be to, ką tai reikštų? S. Skvernelis prarastų organizacinę atramą. Jis gali likti vyriausybėje, bet kaip toliau gali klostytis jo politinė karjera? Galbūt jis svarstytų apie prezidento rinkimus, tačiau bet koks konfliktas gali neigiamai atsiliepti abiem politikams“, – perspėjo M. Jastramskis.