Likus pusvalandžiui iki Naujųjų metų uostamiesčio Teatro aikštėje policijos ekipažų buvo vos kiek mažiau nei susirinkusiųjų pažiūrėti šventinių salvių. Praeiviai net replikavo, esą krizė taip žmones priveikė, kad jiems nebesvarbi nei eglutė, nei fejerverkai. Tačiau artėjant vidurnakčiui aikštė prisipildė žmonių ir laukimo šurmulio.
"Vakarų ekspreso" žurnalistai nusprendė Naujuosius sutikti pagrindinėje miesto aikštėje ir pabendrauti su čia susirinkusiais klaipėdiečiais. Vienas jų tvirtino, kad peržengdamas Naujųjų metų ribą puikiai jaučiasi stovėdamas miesto širdyje, vos ne vienu ritmu plakant visų susirinkusiųjų širdims.
Kalbinta porelė neslėpė, kad jie susipažino per Naujus metus, ir nuo to laiko kasmet ateina į miesto aikštę, kad susitiktų su seniai matytais draugais, pasižiūrėtų į kitų laimingus veidus ir save parodytų.
Didelė klaipėdiečių šeima, tarsi vaisingas medis aplipusi giminių ir pažįstamų kekėmis, džiaugėsi, kad kalėdinių dovanų karštligė baigėsi, ir dabar, pakilus nuo puotos stalo sotiems, galima ramiai pasigėrėti Mėnulio užtemimu danguje, pasidžiaugti saliutais ir linksmų žmonių draugija.
Klaipėdiečiai noriai fotografavosi ant Prakartėlės šiaudų, kažkodėl daugelis - apsikabinę karvę. Atrodo, šio šventinio vakaro atributas buvo įmantrios kepurės arba spalvoti perukai. Atskiros grupės žmonių atėjo papuošusios savo galvas kokardomis, karūnomis, laumės plaukais. Kai kurie nešiojosi po aikštę ilgakojes prabangias taures, tačiau nematėme nei svirduliuojančių, nei erzinančių kitus savo triukšmingu elgesiu. Nuostabu, kad aikštėje buvo daugybė mažutėlių vaikų, kurie laipiojo jiems skirtais mediniais atrakcionais.
Žmonių rankose it žiemos karuselės sukosi bengališkos ugnelės. Danguje šaudė įvairiaspalvės raketos, virsdamos žvaigždynais, fantastiniais sodais ir girliandomis, minia ne tiek šūkavo, kiek džiūgavo labiau širdyse, buvo santūri, todėl ir policininkai galėjo pakelti akis į dangų.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą