Savaitės tema
Klaipėdos politikams ir Vyriausybės atstovams sukryžiavus ietis dėl uostamiestį galinčio nustekenti kitų metų biudžeto, jau šią savaitę turėtų paaiškėti, kokia bus vykdomosios valdžios reakcija.
"Vakarų ekspreso" kalbinti pašnekovai teigė, jog vilniečių valdininkų esą nepamatuotai prognozuojamos Klaipėdos miesto savivaldybės pajamos nustebino net ir finansų ministrą Zigmantą Balčytį.
Tačiau sprendžiant iš mūsų dienraštį pasiekusių minėtos ministerijos atsakymų, neformalios klaipėdiečių frakcijos Seime atstovų prašymai gali virsti tik šauksmu tyruose.
Skaičiai padvigubėja
Gavę uostamiesčio vadovo Rimanto Taraškevičiaus raštą su pretenzijomis dėl kitų metų biudžeto, pajūryje išrinkti Seimo nariai praėjusią savaitę buvo susitikę su finansų ministru Z. Balčyčiu.
Jie atkreipė dėmesį, kad ministro vadovaujamos įstaigos atstovai neadekvačiai vertina Klaipėdos savivaldybės prognozuojamas pajamas iš kitais metais planuojamų parduoti žemės sklypų.
Ministerijos skaičiavimais, kitais metais Klaipėdos savivaldybės kišenė turėtų papilnėti net 11 mln. 350 tūkst. litų, gaunamų už parduotus žemės sklypus
Miesto politikai piktinosi, kad buvo atsižvelgiama į šių metų faktiškas 8 mėnesių pajamas už parduotą žemę ir tokia pajamų prognozė neteisinga pirmiausiai dėl to, kad pajamos už sklypų pardavimą yra atsitiktinės ir priklauso nuo aukcionuose pasiūlytų žemės sklypų.
Pažymima, kad jeigu 2005 metais Savivaldybė pardavė aukcionuose didelius ir brangius žemės sklypus, tai kitais metais planuojama parduoti 11 žemės sklypų už 10 mln. 800 tūkst. litų, iš kurių Savivaldybės biudžetui tektų tik 50 proc. - apie 5 mln. 400 tūks. litų.
Kitaip tariant, Finansų ministerija uostamiesčio savivaldybę verčia forsuoti ir parduoti daugiau sklypų už dvigubai didesnę kainą nei pati municipalinė valdžia planuoja.
"Nuvažiavus į Vilnių Klaipėdos miesto savivaldybės pateikti duomenys ir prognozės staiga padvigubėja. Mes kalbėjomės su finansų ministru dėl to ir jis pats stebėjosi, kaip taip gali būti. Tačiau Vyriausybės valdininkai tik kreivai šypsosi ir sako, kad jie žino geriau. Tai - absoliuti diskriminacija", - "Vakarų ekspresui" sakė parlamentaras Vytautas Grubliauskas.
Atsišaudo tendencijomis
"Vakarų ekspresui" susisiekus su Finansų ministerijos atstovais ir pasiteiravus, kodėl vietoje realios 5,4 mln. sumos yra įrašyta dvigubai daugiau, teko gauti abstraktų atsakymą.
"2006 metų savivaldybių biudžetų pajamos suprognozuotos įvertinus šalies ūkio plėtros makroekonomines tendencijas, pastarųjų metų įplaukų dinamiką bei numatomus mokesčių įstatymų pakeitimus. Savivaldybių biudžetams priskirtų pajamų paskirstymą pagal savivaldybių teritorijas Finansų ministerijai pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija. Prognozuojama, kad kitais metais Klaipėdos miesto savivaldybė gaus 11 mln. 365 tūkst. litų pajamų už materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą", - rašoma ministerijos specialistų atsakyme.
Klaipėdiečių pretenzijas visiškai pagrįstomis pavadino ir Darbo partijos atstovas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Stasys Mikelis.
"Aš paprašiau, kad Finansų ministerijos atstovai man atneštų savo paaiškinimus ir išvadas, kodėl įrašyti tokie skaičiai. R. Taraškevičiaus pageidavimus mes būtinai įtrauksime į komiteto posėdžio darbotvarkę ir siūlysime ministerijai padaryti papildymus bei pakeitimus. Aš pritariu Klaipėdos miesto vadovo pozicijai, jo argumentai - svarūs ir teisingi", - mūsų dienraščiui sakė S. Mikelis.
Trūksta pajėgų
Galimas sklypų pardavimo vajus kelia didžiulį nerimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėjai Raimondai Gružienei.
"Ar verta dabar viską parduoti ir vėliau sukti galvą, iš kur gauti papildomų pajamų? Manau, kad neteisinga mus spausti ir forsuoti sklypų pardavimą. Svarbiausia, kad būtų plėtojama miesto infrastruktūra, o šiam tikslui ir yra išleidžiami pinigai, gaunami už parduotus sklypus. Ministerijos prognozės tiesiog prasilenkia su realybe", - "Vakarų ekspresui" sakė valdininkė.
Ji teigė, kad Finansų ministerijos programos kitais metais nebus realu įgyvendinti dėl to, kad viešo sklypų pardavimo procedūros yra labai ilgos ir varginančios.
"Mes esame parengę procedūras parduoti tiems sklypams, kuriuos realizuoti planavome. O jie reikalauja, kad žemės parduotume daugiau, tačiau tai - labai problemiška. Egzistuoja didžiulės biurokratinės procedūros, keičiasi įstatymai, o sklypo parengimo pardavimui darbai stringa. Pagalvokite, jei vos dvi trys firmos dalyvauja sklypų parengimo aukcionams konkursuose. Tai rodo, kad tiesiog neužtenka intelektualinių bei fizinių pajėgų", - sakė R. Gružienė.
Finansų ministerijos prognozėmis suabejojo ir laikinoji uostamiesčio Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktorė Aldona Špučienė.
"Ką darėt pernai ir užpernai, darykit ir kitais metais. Taip jie nori. Tačiau į mūsų siūlymus neatsižvelgia. Svarbiausia - santykis, ar ne per daug iš Klaipėdos reikalaujama. Čia pernelyg rimta problema, kuriai spręsti reikia labiau ne politikų, o ekspertų, specialistų darbo", - sakė A. Špučienė.
Sklypų pardavimo vajaus problemą dar turės spręsti Klaipėdos miesto taryba, kuri esą gali ir neatsižvelgti į ministerijos prognozes.
Kartelės nebenuleis
Kilus didžiulėms diskusijoms dėl savivaldybėms uždėto 19 proc. pajamų augimo apynasrio, Finansų ministerija ir šioje situacijoje atsimušinėja abstrakčiais argumentais.
"2006 metų nacionalinio biudžeto prognozuojami rodikliai parengti įvertinus šalies ūkio plėtros makroekonomines tendencijas, pastarųjų metų įplaukų dinamiką bei numatomus esamų ir naujų mokesčių įstatymų pakeitimus. Todėl prognozuojama, kad į nacionalinį biudžetą 2006 metais įplauks 19,6 proc. pajamų daugiau nei 2005-aisiais. Atsižvelgiant į tai, pateiktas pasiūlymas keisti ir Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą, kuriame siekiama padidinti savivaldybių biudžetų pajamų augimą 19 proc.", - mūsų dienraščiui oficialiai atsakė Finansų ministerija.
Jos atstovai nesiryžo prognozuoti, ar minėta pajamų augimo dalis ateityje galėtų pasikeisti. "Vakarų ekspresui" Klaipėdos miesto savivaldybės valdininkai teigė, kad jiems esą apskritai nebuvo paaiškinta, kokiais metodais vadovaujantis buvo įrašyta 19 proc. riba.
Tačiau kad ir kaip politikai purkštautų, greičiausiai jiems nepavyks "numušti" pastatytos pajamų augimo kartelės.
"Realiai mes nieko nebepadarysime, nes antraip reikėtų performuoti visą biudžeto projektą, pakeisti jo skaičiavimo metodiką", - sakė V. Grubliauskas.
Vis tiek atims
Kaip sureguliuoti kitų metų biudžetą, suka galvą Savivaldybės Finansų skyrius - jo laikinoji vadovė Rūta Kambaraitė negalėjo pasidžiaugti, kad kitais metais Klaipėdos savivaldybei prognozuojamas 35,3 proc. pajamų augimas, o metų biudžetas sieks per 220 mln. litų.
"16,3 proc., arba 16 mln. 258 tūkst. litų teks grąžinti į bendrą valstybės katilą. Jei Finansų ministerija nebūtų padidinusi pajamų už parduotą žemę, tektų grąžinti tik 10 mln. litų. Klaipėdos miesto valdžia nuo 1999 metų kasmet įvykdydavo pajamų planą, o kitais metais to gali nepavykti padaryti. Jei mes plano neįvykdysime, vis viena kas ketvirtį teks grąžinti po 4 mln. litų", - "Vakarų ekspresui" sakė ji.
Valdininkė teigė, kad neįvykdžius metų pajamų plano, geriausiu atveju tik 2007-aisiais valstybė galėtų kompensuoti dalį sumos, tačiau kokia ji būtų, esą lieka neaišku.
Miesto vadovus piktina ir dar viena detalė - iš Klaipėdos reikalaujama daugiau nei iš visų kitų savivaldybių.
Pavyzdžiui, kitais metais uostamiesčio savivaldybei iš Vilniaus "nuleistas" vadinamųjų kitų pajamų planas yra 19,4 mln. litų, o triskart didesnio miesto bei triskart didesnį metinį biudžetą turinčiai Vilniaus miesto savivaldybei šis planas tėra 26,7 mln. litų. Kaunui, kurio biudžetas 2,5 karto didesnis nei uostamiesčio - 9,7 mln., litų, Panevėžio - 2,4 mln., o Šiaulių - 3,4 mln. litų.
Saviems negaila
Kreivą centrinės valdžios žvilgsnį Klaipėdos atžvilgiu puikiai iliustruoja ir požiūris į uostamiesčio medicininės slaugos ligoninės rekonstrukciją.
Klaipėdos valdžia iš savo kišenės jau investavo 2,9 mln. litų, tačiau darbams pabaigti dar reikia 1,86 mln. litų. Miesto vadovai jau nebe pirmą kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir prašė minėtos įstaigos rekonstrukcijos projektą įtraukti į Valstybinių investicijų programą bei skirti prašomą pinigų sumą.
"Šis projektas labai svarbus miestui, nes trūksta palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų mieste. Be to, ligoninė neatitinka keliamų higieninių reikalavimų, kadangi trijų aukštų pastatas iki šio neturi lifto", - rašoma R. Taraškevičiaus kreipimesi.
Tačiau Vyriausybės atstovai ir šiais metais parodė biurokratines špygas, iš esmės pritardami, kad ligoninę reikia rekonstruoti, tačiau pasiūlydami patiems susirasti pinigų.
"Sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės rekonstravimo projektui skirti 1,86 mln. litų nemažinant finansavimo kitiems sveikatos apsaugos srities investicijų projektams. Nesant galimybių skirti papildomai lėšų sveikatos apsaugos srities investicijų projektams finansuoti, skirti lėšų minėtam projektui finansuoti nenumatyta", - tokia Finansų ministerijos pozicija.
Tačiau kai reikalų imasi sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga, jo siūlomiems projektams byra dešimtys milijonų litų.
Buvęs Kauno medicinos universiteto prorektorius Ž. Padaiga pasiūlė kitų metų valstybės investicijų programoje Kauno medicinos universiteto klinikoms paskirti per 25 milijonus litų - toks projektas jau pateiktas svarstyti Seimui.
Ši situacija užrūstino ne tik Seimo opoziciją, bet ir kai kuriuos valdančiosios daugumos atstovus.
Rytoj skaitykite:
* Kiek pinigų ir kurioms sritims ketina "pramušti" pajūrio seimūnai
* Ar skaito Seimo nariai 400 puslapių apimties metų biudžeto projektą?
* Kitais metais visuomeninio transporto paslaugos brangs, o lengvatiniam keleivių pervežimui pinigų trūks
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą