Sveikata ir pinigai
Sveikatos apsaugos ministerija oficialiai yra pareiškusi, kad pranešimai apie masiškai iš Lietuvos išvykstančius gydytojus ir slaugytojas nepasitvirtina. Tuo tarpu Ligoninių vadovai tvirtina, kad jau artimiausiu laiku gydymo įstaigose pritrūks darbuotojų, ypač gydytojų. Mat daugelis studijas baigiančių medikų nebesieja savo ateities su Lietuva ir gavę diplomus ketina emigruoti.
Ten, kur 30 kartų didesnis atlyginimas
Vienoje Klaipėdos apskrities slaugos ligoninėje dirbanti slaugytoja Rimantė D. neseniai lankėsi Olandijoje, panašaus profilio medicinos įstaigoje. Viešnagę lietuvėms slaugytojoms surengė patys olandai, besidairantys Lietuvoje specialisčių savo įstaigoms. Moteris grįžo sužavėta tenykštėmis darbo sąlygomis ir puikiu atlyginimu. Ji neslėpė apmaudo, lygindama savo ir kolegų Olandijoje gyvenimą. "Kad galėčiau išgyventi ir dar padėti savo pensininkei invalidei mamai, turiu nuolatos maldauti skyriaus vedėją skirti man papildomą darbo krūvį. Džiaugiuosi, kai pasitaiko proga padirbėti dviem etatais. Tačiau toks darbas nepaprastai nualina, nes tenka dirbti ne tik dienomis, bet ir naktimis. Be to, ligoniams juk ne tik leidžiame vaistus, bet ir turime juos perrengti, keisti sauskelnes, perkloti patalynę, vežioti į procedūras. Dažnai tenka kilnoti bejėgius vyrus ir moteris, sunkesnius už mane pačią. Ne viena mano kolegė "įsitaisė" stuburo išvaržą ir toliau nebegalėjo čia dirbti. O atlygis į rankas už etatą - tik 500 litų," - skundėsi Rimantė. Šiuo metu ji atkakliai mokosi anglų kalbos ir ketina išvykti darbuotis pagal specialybę į Jungtinę Karalystę, kur už tokį pat darbą, kaip čia, Lietuvoje, gaus 30 kartų didesnį atlyginimą.
Susivilioję darbu užsienyje, iš Klaipėdos vis dažniau išvyksta ir gydytojai, ypač aukštos kvalifikacijos specialistai. Šiuo metu uostamiestyje labai trūksta pediatrų neuropatologų, urologų, kardiologų. Miesto savivaldybė ir apskrities administracija užverstos skundais, jog mažiesiems ligoniams tenka net po kelis mėnesius laukti eilėje dėl konsultacijos pas specialistą. Savivaldybės taryba artimiausiu metu ketina svarstyti, kokiais būdais prisivilioti į uostamiestį šių specialistų. Ketinama jiems suteikti išskirtines sąlygas - aprūpinti būstu ir kt. Retesnių specializacijų gydytojų jau trūksta visose uostamiesčio sveikatos priežiūros įstaigose.
Išvyksta vis daugiau
Šiais metais, nuo gegužės mėnesio, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, Sveikatos apsaugos ministerija išdavė per 150 specialių pažymų, kurios reikalingos į užsienį išvykstantiems medikams gauti leidimą ten verstis gydytojo praktika. Daugiausia medikų į užsienį išvyko iš Vilniaus, kiek mažiau - iš Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos. Tačiau šių pažymų skaičius neatspindi tikrosios emigruojančių medikų statistikos. Manoma, kad jų išvyko keliskart daugiau. Viena svarbiausių apsisprendimo vykti uždarbiauti į užsienį priežasčių - maži Lietuvos gydytojų ir slaugytojų atlyginimai. 2003 m. vidutinė gydytojo alga (popieriuje) buvo 1 288 Lt, kitų specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, - 1 299 Lt, viduriniojo slaugos personalo - 800 Lt, specialistų, turinčių specialųjį vidurinį išsilavinimą, - 908 Lt, kito personalo - 596 Lt. Klaipėdos ligoninėse tik kai kurių medikų algos - per tris tūkstančius litų. Europos Sąjungos valstybėse medikų atlyginimai didesni mažiausiai penkis kartus.
Reikia susirūpinti geresnėmis sąlygomis
Klaipėdos miesto ligoninės vyriausiojo gydytojo Vinso Janušonio nuomone, iš tų ligoninių, kuriose sudarytos geros darbo sąlygos, medikai nebėgs į užsienį. Tačiau Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Zigmas Juzumas sakė jaučiąs, jog medikų nuotaikos dėl savo varganos padėties yra niūrios. Rugpjūtį vienas šios įstaigos gydytojas nusižudė po traukinio ratais.
Iš šios ligoninės darbuotis į užsienį išvyko du gydytojai ir kelios slaugytojos, kurios, beje, ištekėjo už užsieniečių. Pasak Z. Juzumo, Lietuvos medikus labai uoliai vilioja vykti į užsienį iš ten atvykę "pirkliai". Apie savo atvykimo laiką jie paskelbia iš anksto, susitikimų metu mūsų medikus supažindina su konkrečios ligoninės, į kurią jie yra verbuojami, nuotraukomis, darbo ir gyvenimo bei atlygio sąlygomis, sutarties dokumento pavyzdžiu. Daugiausiai "pirklių" atvyksta iš Airijos ir Anglijos, nors, Z. Juzumo žiniomis, medikų ypač trūksta Skandinavijos šalyse.
Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Loreta Jankauskienė prognozuoja liūdną padėtį dėl jaunų bendrosios praktikos gydytojų. Jūrininkų pirminiam sveikatos centrui jau dabar trūksta šeimos gydytojų. Mažai jaunų gydytojų sulaukia ir uostamiesčio Vaikų ligoninė. Pasak visų kalbintų pašnekovų, blogėjančią padėtį galėtų pataisyti tik atidesnis valdžios požiūris į medikų darbo sąlygas ir didesnis atlygis už darbą. Kitaip po dešimties metų mus gydys jau ne savi tautiečiai, o iš Azijos kraštų atvykę medikai.
"Valstiečių laikraštis"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą