Klaipėdiečiai gali didžiuotis, jog jų mieste pėdsaką yra palikęs ir Amerikoje savo veikla išgarsėjęs savamokslis inžinierius, politikas, altruistas Adolph Sutro, - teigia "Vakarų ekspreso" redakcijoje apsilankęs verslo industrijos istorijos mokslų daktaras Hermann Victor Johnen.
"Sutro gyvenimo filosofija galėtų padėti šių dienų visuomenei, per sunkmetį visai nuleidusiai rankas. Jis manė, jog kiekvienas žmogus turi beribes galimybes padaryti tai, ką užsibrėžė", - sakė svečias, dabar rengiantis knygą apie šią unikalią asmenybę.
Gerbėjų judėjimas
H. V. Johnen akstinas parašyti doktorantūros darbą apie A. Sutro, pastačiusį didžiausią sidabro kasyklą Amerikoje, buvo tai, jog jie abu gimė Vokietijos Acheno mieste (tik Sutro - prieš 150 metų). Dabar daktaras gyvena Kalifornijoje, San Franciske. Čia Sutro yra vienas iš trijų žinomiausių šio miesto žmonių (po Disnėjaus ir aukso atradėjo Maršalo).
Robertas ir Mary Frances Stewart parašė 1830 m. gimusio A. Sutro biografiją. Ponas Hermanas susisiekė su vienu iš šios knygos autorių, ir nors jis jau sirgo Alzheimeriu, pasakė, kad jo dukra turi dar nepublikuotų straipsnių apie Sutro.
"Apie tą žmogų išgirdau prieš penkiolika metų. San Franciske yra didžiulis A. Sutro įkurtas miškas, taip pat jo pastatyta ir jo vardu pavadinta viena didžiausių Amerikoje bibliotekų. Be to, Kalifornijoje yra mažas Sutro vardu pavadintas miestelis, ir, sakyčiau, net yra atskiras Sutro gerbėjų judėjimas", - sakė svečias.
Domėtis Sutro asmenybe H. V. Johnen pradėjo, kai pamatė daugybę ženklų, užrašų gatvėse, liudijančių apie inžinieriaus San Franciske paliktus pėdsakus.
Tunelis atnešė milijonus
 |
| Dr. Hermann Victor Johnen, po trijų mėnesių ir lietuvių kalba išleisiantis knygą apie A. Sutro, panoro nusifotografuoti Liepų gatvėje, kur anuomet stovėjo tekstilės fabrikas. |
Didžiausia pasaulyje sidabro kasykla Šiaurės Nevadoje buvo pradėta statyti 1869 m. ir baigta po dešimtmečio. Šešeto kilometrų ilgio tunelį A. Sutro pradėjo kurti nuo įmonės, prekiavusios ir biržos akcijomis. Jis ieškojo rėmėjų Londono bankuose, nes amerikiečiai netikėjo naujojo projekto sėkme, ir netgi susirašinėjo su Čarlzu Darvinu. Apie sėkmę byloja ir tai, kad naujosios A. Sutro sukurtos kalnakasybos technologijos 1882 m. Vienos parodoje laimėjo aukso medalį.
"Įsibėgėjus sėkmingam verslui A. Sutro įsigijo daug priešų tarp Amerikos bankininkų, kuriems priklausė visos kitos kasyklos. Kai pagaliau A. Sutro pardavė visas tunelio akcijas, jo portfelyje buvo 150 milijonų dolerių", - pasakojo daktaras.
Šiuo metu buvusi sidabro kasykla Šiaurės Nevadoje, Sutro mieste, yra paversta muziejumi. Tunelį valdo turtinga Niujorko šeima, kiekvienais metais rugpjūčio 29 dieną (A. Sutro gimtadienį) čia rengiama atvirų durų dieną.
Altruistinė veikla
|
| Adolph Sutro, žydas iš Acheno, savamokslis tekstilės ir kalnakasybos inžinierius, Nevadoje pastatęs didžiausią pasaulyje sidabro kasyklą, visko pasiekė savo atkaklumu. |
A. Sutro norėjo padaryti Ameriką lygiavertę Europai, kuri buvo laikoma kultūros Meka. Net tada, kai buvo pasinėręs į kalnakasybos verslą, šis žmogus į savo vardu pavadintą miestelį kvietėsi žymiausius Europos teatrus, menininkus. Sulig Sutro era baigėsi ir miestelio klestėjimas.
A. Sutro, lankydamas gražiausias pasaulio vietas, įsigijo žemės sklypą prie Atlanto vandenyno, kur buvo vien kalnai, smėlis, ir įkūrė čia sodą-oazę.
Politikas ir žmogus
Beje, kelerius metus A. Sutro buvo ir San Francisko meras.
"Prieš tapdamas miesto galva, A. Sutro, įrodęs vietos verslo rykliams, jog gali būti nuo jų nepriklausomas, rengdavo architektų aukcionus. Pastatė mieste pilaitę su aukščiausiu bokštu ir meno šedevrų kolekcijomis, ją supo sodas su antikinėmis skulptūromis. Ant vandenyno kranto Sutro pastatė anuomet didžiausią pasaulyje baseiną, kuriame sulig vandenyno potvyniais ir atoslūgiais keisdavosi vanduo", - pasakojo H. V. Johnen.
Tuo metu miestas priklausė keturiems žmonėms, geležinkelio monopolininkams. Miestelėnai kreipėsi į Sutro ir paprašė sunaikinti tą monopoliją. A. Sutro net sukūrė miesto herbą, kurio viršuje vaizduojamas monopolijų aštuonkojis, savo čiuptuvais apraizgęs miestą. Herbe buvo užrašas, kad grobuonis turi būti sunaikintas. Dėl tokių pažiūrų ir veiksmų žmonės savo merą labai palaikė.
A. Sutro turėjo dvi žmonas ir aštuonetą palikuonių. Su pirmąja žmona žyde susilaukė šešeto atžalų, tačiau nė vienas jų nėjo tėvo pėdomis. Antroji žmona airė garsėjo karštu būdu. Kartą, kai A. Sutro, duodamas interviu jaunai žurnalistei savo namuose, pavaišino šią šampanu, įsiveržusi žmona pagriebė butelį ir užpylė šampaną viešniai ant galvos.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais (A. Sutro mirė 1898 m.) vyras sirgo psichikos liga, jį prižiūrėjo provaikė. Šiuo metu A. Sutro proanūkiai gyvena Vokietijoje.
Kas sieja su Klaipėda?
A. Sutro gimė Achene, žydų šeimoje, manoma, kilusioje iš Ispanijos žydų, kur žodis "sutro" reiškia "mažas".
"Mirus tėvui, šešiolikmetis Adolph turėjo mesti mokyklą ir perimti šeimos verslą - tekstilės gamyklą. Ši jau buvo ant bankroto ribos, todėl vaikinas gamyklos akcijas pardavė anuomet turtingiausiam Memelio verslininkui Kaapcke. Šis norėjo kurti tekstilės pramonę Memelyje ir apsukrų jaunuolį pasikvietė į Prūsijos uostamiestį, o šis savo ruožtu iš Vokietijos atvažiavo, pasikvietęs 75 patikimiausius savo buvusios gamyklos darbininkus", - sakė svečias iš San Francisko.
Kaapcke gyveno dabartinėje Liepų gatvėje, čia turėjo įsirengęs baseiną su dušais. Kai pastatė tekstilės fabriką, Sutro dirbo ir gyveno pačiame fabrike. Apie jį buvo plačiai rašyta Prūsijos ir Vokietijos spaudoje.
Per kelerius gyvenimo Memelyje metus A. Sutro miestui nusipelnė tuo, kad padėjo nutiesti vandens vamzdyną nuo Tilžės iki Klaipėdos, nes Tilžėje vanduo buvo žymiai geresnis. Už tą vandenį, gautą iš Tilžės, A. Sutro privalėjo mokėti vyriausybei mokestį - 12 dolerių per metus.
Vėliau dėl nepalankios politinės situacijos A. Sutro išvyko į Antverpeną, o 1850 m. - į JAV. Teigiama, kad A. Sutro visą gyvenimą prisiminė Memelį ir palankiai apie jį atsiliepė.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą