Klaipėdoje karpomi angelų sargų sparnai

Kitu kampu

Kitaip nei Vilniaus ir Kauno, Klaipėdos miesto savivaldybė uostamiesčio policijai nesugeba nupirkti nieko ir per metus skiria vos 150 tūkst. litų.

"Vakarų ekspreso" kalbinti politikai pripažino, kad policininkai dirba kone skatinami patriotinių jausmų, tačiau mažinami pareigūnų atlyginimai ir net minimalių poreikių netenkinantis finansavimas neigiamai atsiliepia ir darbo kokybei.

Policininko specialybė - ne prestižinė, todėl šioje struktūroje vis gilėja praraja - aukštos kvalifikacijos darbuotojai labiau linkę migruoti į kitas teisėtvarkos struktūras.

Klaipėdoje - grašiai

Iš trijų šalies didžiausių miestų Klaipėdos miesto savivaldybė sugeba tik nuolat deklaruoti siekį didinti paramą uostamiesčio policijai, tačiau, pavyzdžiui, šiemet sugebėjo skirti vos 150 tūkst. litų.

"Pinigai policijai nėra tiesiogiai skiriami, nes miesto biudžete - programinis finansavimas. Šiemet Savivaldybė programai "Saugus miestas", kurią įgyvendino uostamiesčio policija, skyrė 150 tūkst. litų. Savivaldybė neturi galimybių tiesiogiai remti policiją, tai nėra miesto valdžios funkcija", - vakar sakė miesto Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Gintaras Petraitis.

"Vakarų ekspresui" uostamiesčio meras Rimantas Taraškevičius teigė, kad "problema yra sprendžiama" ir "svarstoma galimybė šiemet skirti papildomai lėšų Klaipėdos policijai".

Tuo tarpu Kauno miesto valdžia ne tik kalba apie paramą, bet ir ją suteikia. Pavyzdžiui, šiemet kauniečiams policijos pareigūnams už 40 tūkst. litų Savivaldybė nupirko penkis naujoviškus alkoholio kiekio matuoklius.

Kauno pareigūnai pirmieji Lietuvoje buvo aprūpinti tokiais moderniais, prie kompiuterinės sistemos prijungtais alkoholio kiekio matuokliais, kurie policininkams sutaupys nemažai laiko. Laikinosios sostinės pareigūnai taip pat buvo aprūpinti ir naujais tarnybiniais automobiliais.

Sostinės valdžia - dar dosnesnė. Kone didžiausia Savivaldybės parama Vilniaus policijai - vaizdo kamerų ir stacionarių greičio matuoklių įrengimas.

Vien vaizdo kamerų įdiegimas Vilniaus savivaldybei kainuos 6,7 mln. litų. Sostinės valdžia už vaizdo kamerų sistemą ketina išsimokėti per dešimtį metų, kasmet ją įrenginėjančiai firmai sumokant 300-500 tūkst. litų.

Didėja įtampa

Pasak Klaipėdos Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininko Benono Ivanausko, šiais metais iš Vyriausybės uostamiesčio policijai buvo skirta 25 mln. litų.

"Tačiau 90 proc. šių pinigų panaudojama atlyginimų išmokėjimui, o likę - technikos išlaikymui, mokesčiams už komunalines paslaugas. Todėl pinigų, už kuriuos galėtume nusipirkti įrangos ar transporto, ir nelieka. Vien mūsų autotransporto atnaujinimui reikėtų įspūdingos sumos, nes šiuo metu apie 85 proc. automobilių - nurašytini", - dienraščiui sakė VPK vadovas.

Jo teigimu, kritinė ir Klaipėdos policijos pastatų būklė, nepakanka ne tik technikos, bet ir uniformų pareigūnams.

"O dar praeitą mėnesį trimis procentais buvo sumažinti atlyginimai. Dėl tokių priežasčių atsiranda socialinė įtampa. Sunku tarnyboje išlaikyti aukštos kvalifikacijos pareigūnus, nes policininko, palyginti su kitų Vidaus reikalų ministerijos struktūrų darbuotojų, atlyginimas yra mažas. Padirba žmonės, įgyja profesinių įgūdžių, ir perbėga į prokuratūras, teismus, Finansinių nusikaltimų tarnybą", - pasakojo B. Ivanauskas.

Beje, vidutinis policininko mėnesinis darbo užmokestis - apie 1,3 tūkst. litų (neatskaičius mokesčių valstybei).

Liūdnos prognozės

Juodomis spalvomis nupieštas ir oficialus, šiemet generalinio komisaro Vytauto Grigaravičiaus patvirtintas Policijos departamento strateginis 2004-2006 metų veiklos planas.

Jame pažymima, kad mažinant finansavimą policijos įstaigose susidarė nepatenkinama padėtis, kadangi pareigūnai negalėjo tinkamai vykdyti savo funkcijų. Tai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą policijos darbo efektyvumu, žmonės ne visada kreipiasi į policiją pagalbos.

Strateginiame plane įvardijamos tokios šalies policijos silpnybės: netobula policijos pareigūnų profesinio rengimo sistema, didelė policijos darbuotojų kaita dėl nepakankamo dėmesio jų reikmėms ir lūkesčiams, technikos trūkumas ir kt.

Pavyzdžiui, vien kompiuterinės technikos policijai trūksta už beveik 37 mln. litų, policijai aprūpinti ryšio technika reikėtų 71 mln. litų (šiuo metu aprūpinimas ryšio technika policijos sistemoje siekia vos 36 proc. ).

Viso policijos įstaigoms aprūpinti pagrindinėmis priemonėmis reikia 188 mln. 640 tūkst. litų. Tačiau Vyriausybė šiemet sugebėjo papildomai skirti vos 17 mln. litų.

Skola - jau 14 metų

Tai, kad policijos finansavimas akivaizdžiai nėra tokio lygio, kuris būtinas bent minimaliems poreikiams tenkinti, pripažino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas.

Šis politikas policijos sistemoje yra dirbęs dar Sovietų sąjungos laikais, vadovavo šalies kriminalinei policijai.

"Mūsų komitetas ne kartą yra siūlęs Vyriausybei galimybes didinti finansavimą. Taip buvo ir svarstant kitų metų biudžeto pakeitimo įstatymą - padidinti policijos finansavimą beveik 30 mln., bet tokių galimybių Vyriausybė nesurado. Tai atsiliepia policijos darbui", - "Vakarų ekspresui" sakė Seimo narys.

Jis pažymėjo, kad norint išspręsti vien koeficiento, mažinančio policininkų darbo užmokestį, problemą, reikėtų 15 mln. litų.

A. Sadecko nuomone, kasmet policijai būtina skirti 50-70 mln. litų papildomai, tuomet išsilygintų skola, kuri "velkasi" nuo nepriklausomybės atgavimo laikų.

Šiuo metu policijos sistemai skiriama per 400 mln. litų.

Trūksta kultūros

A. Sadeckas akcentavo, kad policininkai esą dirba kone iš idėjos ar patriotinių paskatų.

"Jie net negauna numatyto atlyginimo, nėra elementaraus materialinio ir techninio aprūpinimo, tai ko norėti? Telieka pasidžiaugti, kad jie, nekreipdami dėmesio į visus nepriteklius, dirba atsakingai, pakankamai rezultatyviai, ypač - organizuoto nusikalstamumo srityje. Arba važiuoja į įvykio vietą ir už degalus moka iš savo kišenės", - mintimis dalijosi parlamentaras.

Dar viena opi problema - nepakankamas profesinis parengimas, tarnybinės kultūros stoka.

"Profesinio parengimo sistema vidaus tarnybos statute nėra tinkamai pertvarkyta. Tačiau tai ne nuo Vidaus reikalų ministerijos ar Policijos departamento priklauso. Buvo bandyta derėtis su Teisės universitetu, tačiau nesėkmingai. Šioje įstaigoje galėtų būti bazė su specialia kolegija, ruošiančia policijos pareigūnus", - informavo politikas.

Jis apgailestavo, kad policijos profesija praranda savo prestižą.

"Pareigūnas turi elgtis griežtai pagal įstatymus, laikytis dorovės principų. Jei vienas pasielgia nekorektiškai, matome sniego gniūžtės efektą - iš mažo kamuoliuko išsirutulioja didelis", - sakė A. Sadeckas.

Statistika neguodžia

Pernai iš trijų Baltijos valstybių didžiausias nusikalstamumas užfiksuotas Lietuvoje - beveik 60 tūkst. atvejų (Latvijoje - 40,5 tūkst. , Estijoje - 34,6 tūkst.).

Šiais metais Klaipėdoje viešosiose vietose užregistruota 1,7 tūkst., o Vilniuje - 7,3 tūks. nusikaltimų.

Šimtui tūkstančių Lietuvos gyventojų tenka 84 nusikaltimai, kuriuos įvykdė nepilnamečiai.

Remiantis šių metų balandį Policijos departamento užsakymu atlikta apklausa, dažniausiai policijos darbą blogai vertina tie nukentėję, kurie kreipėsi į policiją - tokie žmonės sudaro 47 proc. apklaustųjų.

Iš dabartinių Europos Sąjungos šalių labiausiai policija pasitiki suomiai (88 proc.) ir danai (86 proc.), mažiausiai - lietuviai (31 proc. ) ir slovakai (32 proc.).

Nuo 1996 m. iki 2003-iųjų pasitikėjimas šalies policija pagerėjo apie 20 proc. - nuo 72 proc. iki 48 proc. nepasitikinčiųjų.

Saugiausiai jaučiasi Marijampolės ir Utenos, o nesaugiausiai - Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskričių gyventojai.

Denisas NIKITENKA