Greitai bus jau dveji metai, kai "Vakarų ekspresas" kiekvieną pirmadienį spausdina istorinių apybraižų ciklą "Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės". Netrukus šios didžiulio susidomėjimo sulaukusios apybraižos apie senuosius uostamiesčio namus ir juose gyvenusius ar dirbusius žmones bus išleistos atskiru leidiniu: redakcija šiomis dienomis į spaustuvę atiduoda knygą "Klaipėdos akvarelės".
Pasak ciklo bei būsimosios knygos autorės žurnalistės Gražinos Juodytės, išliejus jau beveik šimtą "Akvarelių", pasikeitė ir jos
požiūris į gimtąjį miestą: "Dabar visai kitaip čia jaučiuosi, sužinojusi, tarp kokių nuostabių žmonių gyvenu... Pirminis sumanymas buvo lyginti pastatus - kokie buvo prieškariu ir kokie yra dabar, bet kas tie namai be dvasios. Namai tapo tik pretekstu šnekėti apie žmones ir pasakoti jų istorijas".
Kai aš einu į svetimus namus, pagalvoju, kad lengviau prašyti išmaldos nei prašyti žmogų iškloti savo šeimos istoriją...
Keista, bet žmonės labai mielai jomis dalijasi. Esu pastebėjusi, kad vyresnio amžiaus žmonės vaikščioja su prisiminimų kuprom ir neturi kaip jų nusimesti. Kai ėjau dairytis savo vaikystės gatvėse, žinojau, ko galiu tikėtis. O vėliau žmonės pradėjo temas siūlyti patys. Tarkim, vienas paskutiniųjų, Albertas Juozėnas, Juozo Baltušio sūnėnas, atsiliepė iš Vilniaus ir paklausė, ar nenorėčiau papasakoti apie Minijos gatvės 1-ąjį namą. O tame name gyveno ir mano klasiokai...
Arba, pavyzdžiui, nuėjau pas dantistę, o ji pasakė, kad atvažiuoja žmonės iš Keiptauno, Pietų Afrikos Respublikos, ieškoti savo šaknų. Viską metu ir bėgu. Šnekėjomės tris paras. Išsiaiškinome, kad to vokiečių kilmės vyro tėvas gimė tame pačiame name, kaip ir aš. Pasijutome kaip giminės.
Taigi "Akvarelės" dabar yra žinomos ir Afrikoje. Ir ne tik. Rašinių herojų aptikau Australijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose... Pasirodo, Kalifornijoje netgi yra "Klaipėdos akvarelių" klubas.
Ką sau atradai persikėlusi į kitą laikmetį, prisodrintą mums nežinomų įvykių ir išgyvenimų?
Klaipėdai buvo prikabinta proletarinio miesto etiketė. Ir mano vaikystės vaizdai buvo "pufaikės", kerziniai batai, rusiški keiksmažodžiai, autobusais iš darbų grįžtantys suodini žmonės... Tačiau liedama "Akvareles" atradau Klaipėdą kaip inteligentų miestą. Pavyzdžiui, čia gyveno kunigaikščiai Pokrovskiai. Su jais bendravo pianistės Janinos Neniškytės, su kuria mokiausi vienoje klasėje, šeima. Neniškiai giminiavosi su Maironiu, Janinos mama buvo dvarininkaitė. Ponas Kuzmarskis man papasakojo apie Klaipėdos inteligentų klubą. Nesvarbu, kad jo tėvas buvo siuvėjas, bet pas jį sekmadieniais papietauti rinkdavosi inžinieriai, dvasininkai, daktarai...
Matyt, dėl tos etiketės kalti suvažiavėliai prasčiokai, kurie čia labiau reiškėsi, o kilmingieji apie savo praeitį nešnekėjo, juolab kad dauguma jų į Klaipėdą bėgo nuo "enkavėdistų". Tai man buvo didelis atradimas, nes tų dalykų nežinojau.
Aplenkei kai kurias šeimas, tarkime, komunistų, kaimynų skundikų?
Šeimose, kurias lankiau, niekas to neakcentuoja. Šnekamės apie buitį, pramogas, gyvenimo būdą, gražius kaimyniškus santykius. Tie dalykai - pasakiški. Aš savo kaimyno garaže pasidėjau padangas, tai žinau tik jo vardą, o anie žmonės ir po 60 metų atsimena, kas ir kaip už sienos gyveno...
Aišku, pasitaikydavo visokių dalykų. Prie namo, kuris buvo vadinamas aktorių "kolchozu", buvo saugumo požemiai, tai saugumiečiai nusižiūrėdavo butą, žmones iš jo išguidavo tremtin, o jų vietoje apsigyvendavo patys.
Knygą leisti sumanyta ne pačiu tinkamiausiu metu...
Pradinis sumanymas buvo toks: sudedame šimtą "Akvarelių" ir išleidžiame, o paskui, jeigu žmonėms patiks, gal atsiras ir antras, ir trečias tomas...
Kad bus knyga, žinojau jau po pirmųjų akvarelių, nes žmonės ragino ją leisti. Ir supratau, kad verta. Juolab kad publikuotos medžiagos apie pokario Klaipėdą praktiškai nėra.
Ar surinktą medžiagą pateikei su savo interpretacijomis, ar tiksliai viską dokumentavai?
Jeigu žmogaus pasakojimas nėra emocingas, aš galiu pridėti jam spalvų. Juk tai ir mano vaikystė, mano gyvenimas. Aš prisimenu, kaip kvepia "Krasnaja Moskva" ar senoji saldaininė...
AUTORĖ. Žurnalistės Gražinos Juodytės rašiniai iš ciklo "Klaipėdos akvarelės: namai ir žmonės" netrukus taps knygos knygos skyriais.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą