Klaipėdos tramvajus - gardus kąsnis užsienio transportininkams

Vizijos

Kuriam laikui lyg ir aprimusios, šią vasarą Klaipėdoje vėl atgijo diskusijos apie galimybę uostamiestyje įdiegti dar vieną visuomeninio transporto rūšį - nutiesti greitojo tramvajaus liniją.

Postūmį svarstymams davė keletas veiksnių: nuolatinis šioje srityje besidarbuojančių užsienio kompanijų domėjimasis bei konkretūs pasiūlymai, be to, modernaus elektrinio tramvajaus idėja įvardyta ir vasaros pradžioje keturių - Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų ir Klaipėdos rajono - savivaldybių vadovų pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje "Quattro".

Pateikė konkretų pasiūlymą

"Vakarų eksprese" jau rašėme, kad šią savaitę Klaipėdoje lankėsi stambios vokiečių transporto kompanijos EPG, turinčios savo atstovybę ir Baltijos šalyse, vadovai iš Erfurto, Drezdeno ir Niurnbergo miestų.

Tai buvo jau antras vokiečių transportininkų susitikimas su uostamiesčio vadovais. Pasak Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, pirmąkart tik apsižvalgę, šįsyk vokiečiai pateikė konkretų pasiūlymą - per keletą metų uostamiestyje nutiesti tramvajaus liniją.

Beje, sakė J. Simonavičiūtė, kompanija EPG - toli gražu ne vienintelė užsienio bendrovė, itin aktyviai besistengianti įsiskverbti į Klaipėdos rinką.

Mintis - ne nauja

Idėja Klaipėdoje nutiesti greitojo tramvajaus liniją pirmą kartą aiškiai buvo suformuluota dar 2001 metų balandžio 26 dieną miesto Tarybos patvirtintame Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane.

Šiame didelio specialistų kolektyvo parengtame, dešimties metų periodą aprėpiančiame dokumente, išstudijavus ir apibendrinus įvairių interesų grupių nuomones, numatytos pagrindinės uostamiesčio plėtros kryptys, tarp jų - ir transporto srityje.

Viena iš šio plano pozicijų - 2006-2011 metais parengti greitojo tramvajaus galimybių studiją.

Tokią būtinybė įvardijama ir kitame svarbiame dokumente - prieš porą metų Klaipėdos savivaldybės užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų parengtoje visų rūšių miesto transporto vystymo galimybių studijoje. Joje rašoma, kad tramvajaus transporto Klaipėdoje pagrindimo studija galėtų būti atliekama 2007-2009 metais.

Baimintis neverta

Pasak J. Simonavičiūtės, minėtieji dokumentai padėtų miesto vadovams atsakyti į esminį klausimą - ar tokia transporto rūšis kaip tramvajus apskritai reikalinga.

Apie tramvajų, kuris kursuotų tik Klaipėdoje, sakė J. Simonavičiūtė, negali būti nė kalbos. Pasak jos, nė 200 tūkst. gyventojų neturinčiame miestui toks projektas per brangus ir visiškai neperspektyvus. Kitas reikalas - regioninis greitasis tramvajus, kurio bėgiai palei Baltijos jūrą nusidriektų nuo Klaipėdos iki pat Šventosios.

Kadangi, samprotavo J. Simonavičiūtė, vis daugiau klaipėdiečių įsikuria būtent šiame regione, o dirbti važinėjasi uostamiestin, jiems modernus greitaeigis tramvajus būtų tiesiog puiki susisiekimo priemonė.

Būtent toks - regioninis - tramvajus, sakė valdininkė turimas omenyje tiek miesto strateginiame plėtros plane, tiek minėtoje keturšalėje sutartyje "Quattro". J. Simonavičiūtės įstikinimu, sutartį pasirašiusios savivaldybės turėtų būti itin suinteresuotos tokiu projektu, nes įgyvendintas jis Vakarų Lietuvos regioną padarytų patrauklesnį ir turizmo plėtros atžvilgiu. Be to, kooperavus kelių savivaldybių lėšas, tramvajaus idėja būtų lengviau įkandama.

Galimybė palei Baltiją paleisti tramvajų, įsitikinusi J. Simonavičiūtė, galėtų sudominti ir elektros tiekėjus - tai jiems būtų stabilus pajamų šaltinis.

Pasak J. Simonavičiūtės, tie žmonės, kuriems tramvajus vis dar asocijuojasi su pragarišku trenksmu ir žviegesiu, gali nesibaiminti. Šiuolaikinės technologijos leidžia įdiegti tokį tramvajų, kuriam pravažiavus nė plaukas ant galvos nesukruta.

Privalo paisyti procedūrų

Pasak J. Simonavičiūtės, savo paslaugas pasiūliusiems kompanijos EPG atstovams buvę paaiškinta, kad pagal Lietuvos įstatymus savivaldybė negali ne konkurso tvarka pasirinkti rangovo naujos transporto rūšies galimybių studijai parengti. Laikantis įstatymais reglamentuotų procedūrų, Klaipėdos miesto savivaldybės laukia ilgas ir kruopštus darbas skelbiant ir vykdant atitinkamus konkursus.

Su vokiečių transportininkais susitarta, kad šie, iš Lietuvos valstybinių tarnybų gavę reikiamų duomenų, šių metų lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje pristatys savo pačių pajėgomis ir lėšomis lėšomis parengtą Klaipėdos tramvajaus eskizą.

J. Simonavičiūtės teigė artimiausiame Tarybos posėdyje ketinanti visą šią informaciją pateikti miesto politikams.

Klaipėdoje tramvajus važinėjo ir Turgaus gatve. Nuotrauka iš leidinio "Klaipėda. Istorija populiariai"

Turi istorines šaknis

Idėja uostamiestyje nutiesti tramvajaus liniją gimė ne tuščioje vietoje. Klaipėda - vienintelis Lietuvos miestas, kuriame tramvajaus išties būta, ir ne vadinamosios "konkės", arklių traukiamos, kaip Kaune, o tikro - elektra varomo.

Štai ką apie vadinamąjį "elektrinį stebuklą" knygelėje "Klaipėda. Istorija populiariai" rašo istorikė Nijolė Strakauskaitė: "XIX - XX amžių sankirtoje intensyviai plėtojant Klaipėdos krašto kelių ir geležinkelių tinklą į miestą atėjo didelė naujovė - elektrinis tramvajus. 1898 m. jo statybos projektą pateikė Klaipėdos verslo žmonės: tramvajaus linijos turėjo sujungti Smeltę su miesto centru, Žiemos uostu, geležinkelio stotimi ir švyturiu. 1904 m. jau veikė linijos švyturys - Smeltė ir geležinkelio stotis - Smeltė. Tai buvo susiję ir su elektros tinklų plėtra mieste.

Klaipėdiečiai greitai priprato prie tramvajaus ir mielai juo naudojosi. Tačiau lietuviams iš Didžiosios Lietuvos tai buvo didelė naujovė net Antrojo pasaulinio karo išvakarėse".

Vilija ŠILINIENĖ