Klaipėdos valdžia išsigando dangoraižių

Perspektyva

Iki šiol Klaipėdoje dar neiškilo nė vienas dangoraižis, tačiau anksčiau investuotojų užmojus statyti aukštybinius pastatus palankiai vertinę valdininkai jau traukiasi ir kalba apie būtiną tokių statybų motyvaciją.

Tikimasi, kad į visus klausimus, kur uostamiestyje būtų geriausia statyti dangoraižius, atsakys Savivaldybės administracijos užsakytas Aukštybinių pastatų išdėstymo Klaipėdoje specialusis planas. Jis turėtų būti parengtas jau paskutinį šių metų ketvirtį.

Pasak miesto mero Rimanto Taraškevičiaus, faktas, kad gyvenamosios statybos srityje atsiliekame tik nuo sostinės, džiugina, tačiau dangoraižių statybos motyvacija mieste esą vis dėlto sukelia diskusijų.

"Šiuo metu tokiu verslu užsiimančios įmonės siekia statyti kuo aukštesnius pastatus - stebinti 25, 30 ar dar daugiau aukštų turinčiais dangoraižiais. Mes turėtume nuspręsti, kokio aukščio pastatai Klaipėdai būtų priimtini. Pritariu dalies kitų miestų architektų nuomonei, kad statinių aukštis turi būti ribojamas. Ypač tai pasakytina apie senamiestį", - sakė R. Taraškevičius.

Senamiestyje nereikia

Klaipėdos savivaldybės administracijos skelbtą konkursą specialiajam aukštybinių pastatų išdėstymo planui rengti laimėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Urbanistikos katedra, panašų darbą atlikusi ir sostinėje.

Anot katedros vedėjo docento Algio Vyšniūno, toks planas dabar procedūriškai reikalingas pagal naująjį Teritorijų planavimo įstatymą, tačiau parengti jį nebus lengva.

"Vilniuje rengėme aukštingumo reglamentą - nustatėme, kur negalima statyti aukštybinių pastatų, o Klaipėdoje reikės spręsti, kur juos padėti. Nurodžius, ką kur statyti, gali išsiderinti žemės kainodaros principai. Dangoraižių poreikis jau yra subrendęs, tačiau nėra jokių žaidimo taisyklių", - sakė A. Vyšniūnas.

Jo teigimu, esmė turi būti ne kur ir kokį pastatą "padėti", bet kaip išsaugoti tam tikras vertingas zonas.

"Dangoraižis nėra pagrindinis modernumo ir progreso rodiklis - tai rodo tik galimybių potencialą, bet, jei tai vyksta istorinių vertybių sąskaita, - nieko gero. Ši problema aktuali ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. Mūsų miestai yra seni, istoriniai. Turi būti apsauginės zonos, kad neprarastume 750 metų senumo miesto savitumo, nes praradimai tada bus didesni nei investicijų nauda", - sakė A. Vyšniūnas.

Vertingiausia uostamiesčio dalimi laikoma teritorija nuo S. Daukanto gatvės iki Klaipėdos universiteto, taip pat ir senamiestis.

"Į šią teritoriją brautis nereikia, vaizdas turi būti harmoningas. Dangoraižio aukštis čia būtų visiškai nemotyvuotas, tai - tik investuotojo užgaida be jokios logikos. Pernai buvau naujojoje Kazachstano sostinėje Astanoje. Ten statomi didžiuliai pastatai, bet tas miestas jaunas, įsikūręs stepėse. Istoriniame mieste tokių dalykų neįsivaiduoju", - pabrėžė A. Vyšniūnas.

Jo teigimu, plane netgi gali būti nurodyta, kad jokių aukštybinių pastatų miesto centre nereikia - tik į pietus nuo Baltijos prospekto.

Aukščiausias - Atgimimo aikštėje

Pasak Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) aukščiausios kategorijos eksperto profesoriaus Jurgio Bučo, jau nebekyla klausimo, ar istoriniuose miestuose reikia aukštybinių pastatų, aktualu yra tai, kaip suderinti modernizaciją su urbanistiniu ir architektūriniu paveldu. Anot jo, jau XX amžiaus pabaigoje už kultūros paveldą atsakingi Europos šalių ministrai deklaracijose nustatė, kad paveldas neturi būti kliūtis inovacijoms.

Tačiau Europos patirtis rodo, kad dangoraižių statybą vis dėlto reikia kelti į mažiau turizmui patrauklias vietas. Po II pasaulinio karo europiečiams susižavėjus klestinčio Niujorko ekonominės galios simboliais - dangoraižiais - ir ėmus juos statyti, šie suardė istorinę aplinką, kurios ir atvykdavo pažiūrėti turistai.

"Mūsų miestų istorinės dalys turėtų būti suprastos kaip šimtmečių produktas ir paruoštos kaip prekė turizmui, kol dar nėra prifarširuotos moderniosios architektūros gigantų. Bet kuris pašalietis pagalvos, ko tūkstančius kilometrų dangintis į tą dar nepažintą šalį, jei ten pamatysime tą patį, ką ir pas save", - akcentavo ekspertas.

Anot J. Bučo, reikėtų sekti tų Europos miestų pavyzdžiu, kuriems pavyko suderinti sena ir nauja. Be to, visi trys didieji Lietuvos miestai esą turi skirtingas modernizacijos galimybes.

"Pačios gamtinės sąlygos paruošė Vilniui palankias aplinkybes teritoriškai atskirti skirtingas miesto dalis - vienoje Neries pusėje senąją dalį, o naująją plėtoti kitoje. Panašią situaciją sudaro ir Neries upė Kaune, skirdama Senamiestį nuo Vilijampolės, o Klaipėdos situacija yra kita - abipus Danės istorinio miesto dalys neprarado savo vertės", - pastebi J. Bučas.

Eksperto teigimu, uostamiestis neturi išskirtinių vizualinių orientyrų jo panoramose, apžvelgiamose iš jūros, Kuršių marių, Kuršių nerijos krantinių ir rytinių įvažiavimo į miestą kelių, o miestui reikia ekonominės galios proveržio simbolių.

"Senamiestis turėtų tapti gyvenamuoju muziejumi, o pavieniai aukštybiniai pastatai, ženklinantys ekonominės, socialinės ir paslaugų reikšmės vietas, galėtų būti išsidėstę kaip vizualiniai akcentai tarsi apverstų akėčių principu pagarbiu atstumu nuo jo. Tik viena aukščiausioji vertikalė, simbolizuojanti apskrities ir miesto valdžios reikšmę, galėtų iškilti Naujamiestyje prie visuomeninės aikštės. Aukščiausias miesto pastatas, simbolizuojantis galios proveržį, kaip tik ir galėtų būti prie Atgimimo aikštės, - sakė J. Bučas, palankiai įvertinęs būsimą dangoraižių statybą prie "Klaipėdos" viešbučio.

Jo teigimu, dominantėmis ir vizualiniais orientyrais tik neturėtų tapti gyvenamieji statiniai.

Tušti nestovės

Uostamiestyje planuojant statyti vis daugiau dangoraižių, investuotojai jų komercine sėkme beveik neabejoja.

Pasak bendrovės "Vestrina" generalinio direktoriaus Algimanto Zajankausko, tiems, kurie pirmesni, statyti dangoraižius tikrai verta. Bijūnų ir Minijos gatvių sankryžoje šios bendrovės planuotas statyti 25 aukštų biurų pastatas buvo sumanytas vienas iš pirmųjų, tačiau terminus teko atidėlioti.

"Visą laiką jutome Savivaldybės palaikymą ir norą keisti miestą teigiama linkme, tačiau kliūčių atsirado viešojo svarstymo metu. Matyt, yra žmonių, kurie nori ir patys statyti dangoraižius, tačiau susimąstė, kas į juos eis, kai bus daug, todėl ir trukdo kitiems. Nežinau, iš kur ši nuomonė, nes nė vieno dangoraižio dar nėra, o kai atsiras, nemanau, kad stovės tušti", - sakė A. Zajankauskas.

Pasak bendrovės "Plienas", statančios Gandrališkių gyvenamąjį kvartalą, projekto vykdančiojo direktoriaus Vyginto Jarašūno teigimu, dėl dangoraižių paklausos nėra ko bijoti.

"Jie kol kas paklausūs visur, kad ir tame pačiame Vilniuje. Be to, investuotojai iš Vakarų domisi tik aukštybiniais pastatais. Aukštis, gražus vaizdas butų pirkėjams taip pat svarbus. O apskritai dangoraižių statymo motyvacija labai paprasta - žemė centre brangi, o čia į mažesnį plotą telpa daugiau", - sakė V. Jarašūnas.

Klaipėdiečiams - "terra incognita"

Vis dėlto nekilnojamojo turto ekspertai tiek butų, tiek biurų paklausą būsimuosiuose dangoraižiuose kol kas vertina prieštaringai.

Pasak nekilnojamojo turto agentūros "Termionas" direktorės Indrės Valionienės, viršutiniai daugiaaukščių pastatų aukštai labiau žavi užsieniečius, o tarp klaipėdiečių populiariausi yra butai penkiaaukščiuose.

"Senos statybos daugiaaukščiai nepopuliarūs dėl liftų ir šiukšlių šachtų, bet naujos statybos namuose šios problemos yra išspręstos. Vis dėlto žmonės liftų bijo. Aš pati kiek esu kalbėjusi su klaipėdiečiais, gyventi dangoraižiuose beveik niekas nenorėtų. Žinoma, jei butai juose būtų pigesni, žmonės keltųsi ten iš ekonominių paskatų", - svarstė I. Valionienė.

Jos teigimu, poreikis keltis gyventi į dangoraižius galbūt atsiras, kai šie klaipėdiečiams jau nebebus "terra incognita", tačiau patalpų biurams esą ir taip beveik užtenka.

Pasak nekilnojamojo turto agentūros "Vilegra" vadovo Aivaro Rancevo, Klaipėda kol kas atrodo labai niūrus miestas, todėl dangoraižių čia reikia.

"Butai dangoraižiuose, mano nuomone, būtų paklausūs. Klaipėdai labai reikia naujos statybos namų. Kai kuriuose naujuose daugiaaukščiuose viršutiniai butai netgi būna brangesni dėl gražaus vaizdo į jūrą ir marias. Žemaaukščiai pastatai arba tiesiog pirmieji aukštai labai tinka prekybai, o dangoraižiai puikiai tiktų ne tik butams, bet ir biurams. Kėlimasis į dangoraižius yra normalus reiškinys - taip jau buvo Vilniuje", - sakė A. Rancevas.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad kai kurie dangoraižių statytojai vis dėlto jau pastebėjo atsargų klaipėdiečių požiūrį į naujoves. Pasak bendrovės "Palangos statyba", iki metų pabaigos ketinančios pastatyti vieną iš dviejų dangoraižių greta "Klaipėdos" viešbučio, valdybos pirmininko Rimanto Jasiukėno, sostinėje patalpas nuomoti ir pirkti firmos pradeda dar pamatams neiškilus, o uostamiestyje norima pirmiausia apžiūrėti užbaigtą statinį.

Giedrė NORVILAITĖ