"Klaipėdos vandens" pertvarkai nepritarta

Klaipėdos miesto taryba nepritarė, kad bendrovė "Klaipėdos vanduo" iš akcinės būtų reorganizuota į uždarąją akcinę.

Vandentiekininkai pertvarkos norėjo dėl to, kad pakeitus statusą jiems būtų lengviau dirbti, per metus pavyktų sutaupyti apie 7,5 tūkst. litų.

Tačiau 13-ai politikų balsavus "prieš" ir 12 "už" bendrovė akcine liks mažiausiai pusę metų: tiek turi praeiti laiko, kad po balsavimo būtų galima grįžti į Tarybos posėdį ir vėl svarstyti šį klausimą.

AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas yra tvirtinęs, kad po pertvarkos vartotojai esą jokių pokyčių nepajustų.

Tuo tarpu kai kurie Tarybos nariai tvirtino, kad uždarosios akcinės bendrovės statusas suteiktų dar daugiau galimybių slėpti nuo visuomenės informaciją apie veiklą, galimai neskaidriai pardavinėti turtą.

Taip pat atidėtas ir klausimo priėmimas dėl antrosios vandenvietės uždarymo: situaciją dar aiškinsis Tarybos komitetų nariai.

Vandenvietę planuojama uždaryti dėl to, kad ji neva miestui nereikalinga, rekonstrukcija kainuotų dešimtis milijonų, konservavimas kasmet atsieina po dešimtis tūkstančių litų.

"Dabar pirmoji ir antroji vandenvietės veikia 50 proc. pajėgumu, tad uždarius antrąją vandens tikrai nepritrūktų. Be to, uždaryti planuojamos vandenvietės gręžinys yra netinkamoje vietoje", - tvirtino L. Makūnas.

Šiuo metu pirmojoje vandenvietėje vanduo pumpuojamas iš požeminių sluoksnių, o trečiojoje - iš paviršinių vandenų.

Šiuo metu 94 proc. "Klaipėdos vandens" akcijų valdo Klaipėdos miesto, 5 proc. - rajono ir 1 proc. - Neringos savivaldybės.

Denisas NIKITENKA