Kodėl išėjo Vytautas Gapšys?

Kodėl išėjo Vytautas Gapšys?

Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys atsisako parlamentaro mandato, motyvuodamas, jog nenori, kad dėl jo bylos korupcijos šešėlis būtų metamas ir kolegoms. Mat prokuroras Justas Laucius pareiškė turįs klausimų dar ne vienam Seimo nariui. Tačiau visuomenė prokurorams irgi turi ne vieną klausimą, į kuriuos metų metus nėra atsakymų.

- Ar piliečiai turi teisę gauti atsakymus, kodėl vilkinamos rezonansinės bylos, vyksta parodomieji sulaikymai ir tokie menki tyrimų rezultatai? - „Vakaro žinios“ teiravosi tokio tyrimo epicentre atsidūrusio Vytauto GAPŠIO.

- Manau, kad atviroje visuomenėje apie viską turi būti galima diskutuoti. Pavyzdžiui, aš iki šiol negavau bylos medžiagos, mačiau tik tai, ką prokuroras J.Laucius atnešė Seimo laikinajai komisijai. Iki tol du kartus kreipiausi raštu į prokuratūrą, prašydamas leisti susipažinti su bylos medžiaga, kad galėčiau atsakyti į kylančius klausimus - gal tuo ir pasibaigs viskas... Bet jie vis randa straipsnį, kad aš negaliu nieko gauti. Kaip man gintis?

Mes tampame uždara visuomene, pilna visokių baimių, kurių sukeliama vis naujų. Dabar Seimo nariams, kurie neįvardijami, neaišku, ko iš jų norima. Kažkas turi kažko bijoti, nuo kažko slėptis...

- Prokuroras įvardijo kelis neva už kyšius priimtus įstatymų projektus, bet nesakė, kaip Seimo nariams reikėjo balsuoti, kad liktų švarūs. Gal jūs žinote?

- Aš nežinau, kaip. Bet pažiūrėkime žmonių akimis, ar tikrai yra ko bijoti. Kelias Vilnius-Utena yra baisus, jame bet kada gali nuo karščio atšokinėti plokštės, gali žūti žmonės, vaikai. Tą kelią reikia remontuoti. Vyriausybė pateikė pasiūlymą - viešojo ir privataus kapitalo partnerystę. O Seime aš ir sukėliau diskusijas, kad būtų ieškoma geriausio sprendimo. Tai ką aš blogo padariau visuomenei, jeigu mano iniciatyva buvo dar ir sumažinta to kelio kaina?

O gal čia yra būdas pasakyti, kad persistengiau? Nes tą kelio projektą buvo suplanuota priimti per dvi dienas, kad niekas nespėtų atkreipti dėmesio. Galvoju, po šito atvejo ar atsiras Seimo narių, kurie išdrįs kelti klausimus, jei vėl bus panašių projektų? Gal kažkam patogiau, kai nekyla klausimų, kai sprendimus priima uždaras ratelis, o ne visas parlamentas, ir diskusijose dalyvauja visuomenė, žiniasklaida?

- O gal Seimui vertėtų labiau reglamentuoti bendravimą su įvairaus plauko lobistais, verslo atstovais arba dažniau teikti projektus įvertinti antikorupciniu požiūriu?

- Specialiųjų tyrimų tarnyba su tais projektais dirba probėgšmais - gauna prašymą pateikti išvadą - pateikia. Be to, tokiam vertinimui reikia gana daug ekspertų, ir nemanau, jog STT jų tiek turi, kad galėtų viską įvertinti.

Kita vertus, Parlamentas yra žmonių atstovybė ir nebendrauti su kažkuo reiškia užsidaryti nuo žmonių. Kaip dabar pasakyti, kad, tarkime, vienų įmonių vadovai gali skambinti, o kitų - negali?

- Galbūt kažkurio vadovo jau klausosi STT ir yra grėsmė tapti nusikaltimo bendrininku?

- Bet jokios atrankos iš principo negali būti. Seimas yra atviras, žmonės gali kreiptis į Seimo narius, šie gali perduoti nuomones frakcijoms ir t.t. Jeigu kreipiasi į mane močiutė, užauginusi daug vaikų ir nusipelniusi valstybinės pensijos, bet jos negauna dėl spragos įstatyme, tai aš teikiu pataisą - išeina, esu paveiktas tos močiutės? Jeigu matau, kad sąžiningai tie žmonės turi gauti pensijas, negi turėčiau to nedaryti?

Sutinku, jeigu reikia, mes galime visus susitikimus deklaruoti labiau, galime viešinti, kokiais klausimais su kuo buvo kalbėta. Atvirumo bus daugiau, išloš ir visuomenė - galės pasverti, kuri pusė teisi.

- Kaip pats vertinate teisėsaugos institucijų veiksmus, kai pareigūnai išsiveda politikus, verslininkus, kalba apie įtarimus, o paskui bylos dulka stalčiuose ir net apklausos nevyksta?

- Ne vienas meras buvo šitaip demonstratyviai išvestas. O kur dabar jų bylos? Tie merai toliau dirba - žmonės juos tiesioginiuose rinkimuose išrinko, nes, matyt, pasitikėjo, nepaisant kilusių politinių pasitaškymų.

Turiu informacijos, kad ir vieno didelio verslo atstovai buvo, kaip man pasakė, „pavežioti po institucijas“. Įtarimų jiems, regis, taip ir nepateikė, bet jie suprato, ką reikia daryti - savo verslą tiesiog iškraustys iš Lietuvos. Ir tokių verslo išėjimų, kurie vyksta ne dėl to, kad nepatinka darbo santykių reguliavimas, o dėl negeros atmosferos Lietuvoje, vis daugėja. Tai yra padariniai visų tų tyrimų, pasiklausymų, „pavežiojimų“ ir pan. Jeigu leisime sukurti tokią baimės visuomenę, galime nesitikėti tautinio verslo klestėjimo.

Pas mus kažkodėl užsieniečių verslams, jų kapitalams, skandinavų bankams jokių klausimų negalima kelti - juos net prokurorai bijo paliesti. O lietuvius galima murkdyti kaip nori - bylas jiems kelti, bausti ir pan. Dar kokie 5 metai tokios politikos, ir pas mus mažai kas beliks iš lietuviško kapitalo verslų - tie protingi žmonės supras, kad jiems čia ne vieta.

- Baudimo politika buvo prie sovietinės valdžios, dabar gi yra kitokia kultūra, ir teisėsaugos misija yra „Ginti, saugoti, padėti“, bet kodėl piliečiai jaučia atvirkščiai?

- Tai sistemai turbūt labai reikia geros pažeidimų išaiškinimo, baudų ir bausmių statistikos.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"

Sidebar placeholder