Jūros šventė-2004
Vakar šiemetinę Jūros šventę link savaitgalio linksmybių pastūmėjo dar viena intelektualų renginys - uostamiesčio Dailės parodų rūmuose prasidėjo jau ketvirtasis tarptautinis seminaras "Jūra ir vaikų literatūra".
Seminaro, kurį organizavo Tarptautinės vaikų ir jaunimo asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centras bei Klaipėdos menininkų namai, pranešimų temos buvo skirtos viso pasaulio vaikų mylimos rašytojos Tuvės Janson 90-mečiui, dabartinei vaikų literatūros situacijai bei perspektyvoms.
Renginyje be mūsų tautiečių dalyvavo švedų, estų, latvių ir baltarusių literologai, mokslo įstaigų, ruošiančių vaikų pedagogus, darbuotojai, ir žinoma, patys vaikų literatūros kūrėjai.
Pirmojoje seminaro dalyje buvo aptartos Tuvės Janson knygų apie trolius Mumius psichologinės bei filosofinės įžvalgos, antrojoje - jūros tema nacionalinėse literatūrose. Renginio dalyviai ne tiek pabrėžė etninius literatūros ypatumus, kiek universalias vertybes. Atlikta vaikystės žemės, iš kurios esame ištremti, apžvalga ir mokslininkų atlikti vaikų savivokos bei pasaulėjautos, literatūros kūrinių vertinimų tyrimai, seminaro dalyviams leido padaryti išvadą, jog nyksta riba tarp suaugusiųjų ir vaikų literatūros. Tai turėtų keisti ir mūsų stereotipinį įsivaizdavimą, kokia privalo būti vaikiška knyga. Vaikai renkasi autorius, kurių atsakymai virsta naujais klausimais, kurie moko suvokti vaikiškas baimes ir jas įveikti, pažinti ir priimti kitokį personažą, negu pats esi, ir moko, kaip išgyventi šiame nesaugiame pasaulyje, ir net "ant bedugnės krašto".
Žurnalistė ir vaikų rašytoja Gintarė Adomaitytė savo pranešime "Gyvenimas pagal Snusmumriką" kalbėjo apie tai, jog visi daiktai, kuriuos liečia bejausmės rankos, tampa nereikalingi, net jeigu tai būtų ir išmintingiausia knyga. Aptardama T. Janson kūrybą, rašytoja nusakė genialios vaikų literatūros paslaptį: kai kurie žodžiai ne šiaip žodžiai, o slaptažodžiai, raktai, noras būti gyvam ir gyventi - anaiptol ne tas pats, ir pasaulio pabaigos belaukiant galima kepti tortą, mylimo asmens vardas net debesį gali paversti ežeru, o draugo skrybėlė gali būti saugumo jausmas ir netgi namai. Apskritai, kas turi stilių, tas leidžia turėti stilių kitam. Labai sunku sudaryti vaikiško pasaulio žemėlapį, nes jo gyvenime visa kinta. Paskaičius Tuvę Janson, gyventi tampa paprasčiau ir aiškiau.
"Žmonės yra Snusmumrikai, kiti ruošiasi jais tapti, o treti juos toleruoja", - juokavo rašytoja. Taip pat ji kalbėjo apie genialų vaikų rašytoją Daniilo Charmsą, kuris, kaip ir daugelis rašytojų, bijojo vaikų. Galbūt todėl, kad jie nuolat keičiasi, o jų meilė ir smalsumas neturi ribų.
Pedagogė ir mokslininkė estė Marė Kumberg (Mare Kumberg), skaitydama pranešimą apie tai, kaip estų vaikai suvokia kūrybą, pasitelkė vaikų piešinius ir literatūros išgyvenimų paaiškinimus, pastebėdama ankstyvą vaikų emocinę ir mentalinę brandą. Ji pastebėjo, jog vaikai puikiai suvokia dvilypes personažų būsenas: kodėl nematomas herojus išdrįsta virsti regimu. Iš vaikų atsiliepimų aišku, jog jie labai didelį dėmesį skiria namų, šeimos modelio ir santykių aptarimui. Beje, ji pastebėjo, jog šiandien vaikai per rimti, mažai juokiasi.
Šiaulių universiteto dėstytoja Danguolė Šakavičiūtė, itin ekspresyviai skaičiusi savo pranešimą, nesutiko su tuo, jog T. Janson kūrybą paskaičius, gyvent pasidaro lengviau: rašytojos vaizduojamas pasaulis nėra toks rožinis ir motiniškas, kūryba sklidina tragizmo magijos. Anot D. Šakavičiūtės, T. Janson herojai prisodrinti egoizmo ir dažniausiai nėra labai džiaugsmingi - yra net visiškų pesimistų. Laisvę rašytoja nuolat iškelia kaip pagrindinę vertybę, tačiau ta laisvė neatskiriama nuo žiaurumo, būtinybės ką nors kurti, išlikti ir padėti išlikti kitiems.
T. Janson rašo globaliom temom, priartindama mitologinį pasaulio diskursą, tarsi teigdama, jog pasaulis ne toks pavojingas ir chaotiškas, jeigu priimi jį kaip menininkas. Ir kaip pasaulio pilietis. Rašytoja, D. Šakavičiūtės teigimu, puikiai išmananti "žaidimo taisykles", ir vieno savo personažo pavyzdžiu parodo, kad mėginantis paaiškinti pasaulį vien moksliniais faktais yra daug bejėgiškesnis, labiau pasigailėtinas už tą, kuris į tą pasaulį įsijaučia, plečia jo ir savivokos ribas.
Seminaro diskusijose deramas dėmesys buvo skirtas jūrai vaikų literatūroje. Aptariamų aspektų spektras buvo pakankamai platus: nuo jūros vaizdavimo istorinėje apysakoje ir vandens topikos pasakoje "Eglė Žalčių karalienė", iki autentiškų rašytojo Mario Rungulio prisiminimų apie vaikystę prie jūros bei V. Novokovs įžvalgų knygoje "Mano jūros istorijos".
Šiandien tarptautinis seminaras tęs darbą.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą