Sovietmečiu itin populiariomis buvusios komiso parduotuvės vėl atveria duris pirkėjams. Vien Klaipėdos centrinėje dalyje per pastarąjį pusmetį jų pradėjo veikti net kelios.
Šįsyk komiso pagrindu dirbančios parduotuvės atgyja kiek pasikeitusios. Į jas atnešti buityje
naudotus daiktus ar dėvėtus drabužius žmonėms jau ne gėda, čia užsuka ir žinomi uostamiestyje žmonės, politikai.
Ko gero, nepasikeitė tik vienas komiso parduotuvių klientų bruožas - už nereikalingą, pasenusį ar nusibodusį daiktą jie tikisi gauti gerokai daugiau, nei šis yra vertas.
Brandino 15 metų
Pačiame uostamiesčio centre komiso parduotuvėlę atidariusi klaipėdietė Salomėja Arutiunian 15 metų brandino mintį apie tokį verslą.
"Matau, kaip žmonėms dabar sunku pragyventi, todėl sau sugalvojau veiklą, o kitiems - galimybę užsidirbti arba tiesiog išvėdinti spintas. Parduotuvė - mano hobis ir gyvenimas. Neskaičiuoju pelno, čia užsisėdžiu iki vidurnakčio. Dabar tik pradžia, svarbiausia susimokėti už patalpų nuomą, todėl ką uždirbu - atidedu mokesčiams. Žmonės atneša daiktus, turinčius savo istoriją. Pastebėjau, kad greičiausiai nuperkami daiktai, su kuriais lengvai išsiskiriama. Kai klientas glosto daiktą su kuriuo nenori skirtis, ilgai ir skrupulingai svarsto už kiek parduoti - prekė dažniausiai užsiguli lentynoje", - pastebėjimais dalinosi ponia Salomėja.
Į kelias savaites veikiančią komiso parduotuvę klaipėdiečiai atneša parduoti ne tik dėvėtus savo ar vaikų drabužius - kabo ir prabangi "Versace" suknelė. Čia taip pat yra indų, naujos patalynės komplektų, bižuterijos, batų, antikvarinių baldų.
S. Arutiunian klientų ratas margas - nuo po užsienius važinėjančių ponių iki močiučių, kurioms komisas suteikia galimybę prisidurti prie pensijos.
"Priimu viską, net baldus. Tiesa, apie juos patalpinsime informaciją skelbimų lentoje, nes priimti nėra vietos. Atsisakau tik tuomet jeigu daiktas labai nudėvėtas ir plika akimi galima matyti, jog jo nenupirks", - apie prekes pasakojo parduotuvės vadovė.
Atnešti nieko nekainuoja
Atnešusiam prekę į šią komiso parduotuvę, jokio mokesčio mokėti nereikia. Daikto savininkui užtenka pasakyti, kokios sumos jis tikisi. Komiso parduotuvė uždeda savo antkainį ir su prekės savininku pasirašo sutartį.
Po dviejų savaičių daiktas yra nukainojamas, o jeigu nenuperkamas per mėnesį, su klientu sutariama, kad šis gali atsiimti tai, ką ketino parduoti arba pakeisti seną prekę nauja.
Komiso parduotuvių vadovai dažniausiai prisiima atsakomybę už patikėtus daiktus. Būna, jog tenka patiems valyti ir plauti atneštus drabužius.
"Tenka ir įtikinėti, kad norimos sumos už tai ką atnešė, žmogus negaus. Lietuviai turi tokią savybę - už seną, kad ir visai nenaudotą, bet jau pastovėjusį daiktą jie nori, kaip už naują. Atnešė močiutė tokią mėsos pjaustymo mašinėlę ir nori ją parduoti už 100 litų. Klausiu, ką ji darytų su ja namie, sako, kad įkištų į spintą ir užmirštų. Vadinasi, pačiai nereikia, bet mano, kad parduoti galėtų brangiai", - šypsojosi Salomėja.
Moteris tikino, kad vos atidariusi parduotuvę, pajuto, jog tokiai veiklai yra poreikis. Per daug nesireklamavusi, jau pirmosiomis darbo dienomis ji sulaukė klientų su pilnais krepšiais.
Buvo atvejis, kad pagyvenusiai poniai davė prašomą sumą dar nepardavus daikto. Moteris su ašaromis akyse pasakojo, jog skubiai reikia 20 litų.
"Ne visi nori pasipelnyti ar ištuštinti lentynas, yra žmonių, kurie į komisą atneša daiktus tam, kad turėtų už ką pirkti duonos", - tikino pokalbininkė.
Daro "biznį"
Dar vienos komiso parduotuvės pardavėja Daiva Žilienė pastebėjo, kad nauja paslauga kai kurie gudragalviai klaipėdiečiai bando pasinaudoti. Moteris teigė pastebėjusi, jog žmonės atneša dėvėtų rūbų parduotuvėse įsigytas prekes ir už jas prašo daugiau, nei patys sumokėjo.
"Būna, kad net neišplauna, atneša su pieštuku užrašytomis kainomis. Beveik visi, kurie ateina, už savo asmeninius daiktus prašo tiek, kiek jie neverti. Neturime teisės jiems nurodyti kainų, bet kartais pasakome, kad geriau taip įkainotus daiktus tegul laiko spintose", - šypsojosi pardavėja.
Šioje parduotuvėje už paliktą daiktą prašoma 5 litų. Po kelių savaičių prekė nukainojama. Kadangi kelių litų įmoka negrąžinama, dažniausiai daiktų savininkai juos palieka mėnesiui ar dviem.
"Savininkai atgaivinti komiso paslaugą buvo sumanę dar prieš dvejus metus, nes pastebėjo, jog žmonės apsikrovę daiktais, kuriuos panaudojus nesinori išmesti į gatvę, o spintos jau perpildytos. Ar pasiteisins šis sumanymas - ankstoka kalbėti. Užsuka pirkėjai, pamato kainas ir stebisi, kad jos didokos", - svarstė D. Žilienė.
Skaito "Zenito" seriją
Klaipėdoje veikia ne tik drabužių ar buities daiktų komiso parduotuvės. Yra ir komiso pagrindu veikiantis knygynas. Štai "Knygų klėtis", iš pradžių keliavusi iš vienos miesto vietos į kitą, šiuo metu apsistojo Sportininkų gatvėje. Knygyno pardavėja Edita Vilienė pripažino, kad po žiemos ir pavasario sąstingio į komiso knygyną kasdien užsuka vis daugiau žmonių.
Klaipėdiečiai šiuo metu labiausiai perka sovietmečiu itin populiarias "Zenito" serijos knygos, A. Diuma romanus.
"Žmonės pasiilgo gerų tekstų. Leidėjai sau padarė meškos paslaugą - vaikydamiesi pelno skuba, naujose knygose pilna rašybos, skyrybos klaidų, tekstai kažkokie sudėtingi, vertimai prasti. Pirkėjai skundžiasi, kad net popierius naujų knygų nemielas, toks aštrus, kad pirštą galima įsipjauti", - apie tai, ką kalba į komiso knygyną užsukę klaipėdiečiai, pasakojo E. Vilienė.
Klaipėdiečiai kelių litų nepagaili ir už meilės romanus, detektyvus. Ieško ir perka knygas apie psichologiją, filosofiją.
"Toks susiskirstymas tikrai įdomus - vieni skaito, kad negalvotų, o kiti atvirkščiai - ieško knygų, verčiančių pasukti galvą. Viduriuko nėra", - sakė pardavėja.
Knygų komiso parduotuvė taip pat už atnešamas knygas neima jokio mokesčio. Čia yra pasirašoma metinė sutartis. Po kurio laiko nenupirktos knygos nupiginamos.
Į komiso knygyną galima ateiti ir tuščiomis kišenėmis - yra knygų, kurias galima išsirinkti kaip dovaną sau. Anot E. Vilienės, klaipėdiečiai knygynui jas atneša ir palieka už dyką.
"Kai kurie su knygomis skiriasi sunkiai, tačiau neturi namie kur jų laikyti, o ir tikslo nėra - žmonės guodžiasi, kad vaikai knygų nebeskaito", - teigė pokalbininkė.
Vėl ant bangos
Ne tik komisai atgyja šiuo sunkmečiu. Dėvėtų rūbų parduotuvės taip pat sulaukia daugiau pirkėjų. Prieš keletą metų apmiręs verslas vėl įsisiūbuoja. Klaipėdoje per keletą šių metų mėnesių atidaryta ne viena tokia parduotuvė.
Tam, kad priviliotų daugiau klientų, kai kurie dėvėtų rūbų pardavėjai net skelbia "laimingas valandas", kurių metu pirkėjai patikusius rūbus gali įsigyti už pusę kainos, t.y. - beveik už dyką.
Pardavėjai atvirauja, jog kai kuriems užsukti į tokias vietas - vis dar nesmagu, tačiau užsieniečiai mielai ir be gėdos matuojasi dėvėtus rūbus, nes užsienyje tokių parduotuvių net visuotinio išlaidavimo metais buvo apstu.
Vaida JUTKONĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą