Konstitucija tik trukdo valdžiai

Konstitucija tik trukdo valdžiai

Šiandien minime Lietuvos Konstitucijos 25-ąsias metines. Atrodytų, kasmet Konstitucijos diena turėtų būti šventinė, bet net ir jos gražus jubiliejus bus eilinė darbo diena. Vienas Konstitucijos kūrėjų, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas Paulauskas sako, kad nebėra ką švęsti, nes Konstitucija tapo antriniu dokumentu, savo galia nusileidžiančiu net eiliniams ES teisės aktams.

- Ką jums, kaip vienam iš Konstitucijos kūrėjų, reiškia spalio 25-oji? - „Vakaro žinios“ teiravosi Rolando PAULAUSKO.

- Ne tik vienam iš Konstitucijos kūrėjų. Šita Konstitucija atsirado tik dėl to, kad aš, Seime per didžiausius vargus kovodamas su Vytautu Landsbergiu, prastūmiau teisės aktą, kuris vadinosi „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“. Jis dabar yra teisės vadovėliuose. Tai štai šito nutarimo pagrindu ir atsirado Konstitucija.

Jei jau pradėjau girtis, pasigirsiu dar, kad pirmas sakinys - „Lietuvių Tauta, prieš daugelį amžių sukūrusi savo valstybę...“ - yra konkrečiai mano formuluotė, kaip ir Konstitucijos 47 straipsnis dėl draudimo pardavinėti žemę užsieniečiams. Pirmas sakinys yra labai įdomus ir turi savo istoriją. Pirminiame variante pirmas sakinys buvo: „Lietuva, XIII amžiuje sukūrusi savo valstybę...“ Bet tokiu sakiniu mes iškart save pastatėme į istoriškai antrarūšių tautų padėtį: mes tik XIII amžiuje sukūrėme valstybę, kai visa Europa - dar prieš tūkstantį metų. O su ta istorija yra labai ginčytinas dalykas, ir man pavyko įtikinti komisiją, kad reikia pasilikti sau atvirą istorinę erdvę ir neakcentuoti, jog tik XIII amžiuje susikūrėme.

Vienas niuansas, kodėl aš taip tą amžių akcentuoju. Mes iš istorijos pamokų žinome, kad Lietuva šimtus metų kariavo su jungtinėmis Europos pajėgomis - kryžiuočiais ir kalavijuočiais. Tad patys sau atsakykime į klausimą, ar mes, jei XIII amžiuje būtume tik išnirę kaip maumai iš pelkynų, kuriuose mus atrado vokiečiai... Tai kaip tokia Tauta sugebėtų šimtus metų atsilaikyti prieš jungtines Europos pajėgas? O tai yra faktas, kad mes laikėmės. Vadinasi, mūsų karinis ir civilizacinis potencialas buvo mažų mažiausiai tolygus tuometinei Europai. Kitaip mus būtų „suvalgę“ pirmo mūšio metu. Štai kodėl aš taip nenorėjau, kad į Konstituciją būtų įrašytas tas XIII amžius.

- Spalio 25-ąją minime Konstitucijos dieną. Ar nestebina, kad tai - eilinė darbo diena, o ne šventė, kai net sovietmečiu Konstitucijos diena būdavo šventinė?

- Nestebina, nes mūsų Konstitucija dabar jau yra antrinis dokumentas. Mes gyvename nebe pagal Lietuvos Konstituciją. Prioritetas yra Briuselio teisės aktai ir suprantama, kad nėra ką švęsti. O ką čia švęsti? Konstitucijoje net nebėra lito klausimų - nebeliko Nepriklausomybės atributų, vardan kurių mes Kovo 11-osios Aktą skelbėme, vardan kurių stovėjome Baltijos kelyje. Pačių pagrindinių atributų nebėra, bet reikia būtinai akcentuoti, kad tai yra ne tik Lietuvos problema. Visos ES valstybės turi lygiai tokią pačią teisinę padėtį. Todėl dabar visoje ES vyksta tie ginčai, dėl to iškilo partija „Alternatyva Vokietijai“, kuri kelia Vokietijos Nepriklausomybės klausimą. Jį kelia ir lenkai, vengrai, čekai... Taigi mūsų padėtis niekuo nesiskiria, tik mane stebina, kad mes gėdijamės prisiminti, jog turėjome Konstituciją visa apimtimi ir tik laukiame, kad ta Konstitucijos diena tyliai praslinks.

Bet aš drįstu viltis, kad bent jau dalis Lietuvos visuomenės jaučia šiokį tokį jausmelį, kad mes kažkada už miltelius, alų taip pakeitėme savo gyvenimą. O tai, kas dabar vyksta ES, palieka mažai šansų, kad ateitis bus rožinė, nors kai mes stojome į ES ir daug ką aukojome vardan to, ateitį įsivaizdavome rožinę. Dabar matome, kas darosi. Anglai jau paliko tą sąjungą. Viena pagrindinių valstybių paliko šį darinį!

Emigrantų klausimas nekelia jokių abejonių, kad po 10-20 metų dalis ES valstybių bus musulmoniškos, nes ten tikrųjų senųjų gyventojų šeimos pagimdo vidutiniškai po 1,3 vaiko, o kad populiacija nenyktų, vidurkis turi viršyti 2. O štai atvykėlių šeimose yra ir po 5, ir po 6, ir po 8 vaikus. Nereikia būti dideliu mąstytoju, kad suprastum, kuo visa tai baigsis. Kaip žmonės to gali nesuprasti? Aš tuo stebiuosi.

- Tačiau vis dėlto daugeliu atvejų dar gyvename pagal Konstituciją. Kodėl tada švenčiame Jonines ar Gegužės 1-ąją, bet nešvenčiame Konstitucijos dienos?

- Jei šitą dieną švęstume valstybės mastu, tai iškiltų klausimas, kodėl didelė dalis punktų neveikia. Kaip ir 47 straipsnis dėl draudimo pardavinėti žemę užsieniečiams. O dabar jau ir saugiklius ruošiamasi naikinti, kuriuos buvęs Seimas įtvirtino. Buvęs Seimas nedrįso visiškai neatsižvelgti į surinktus parašus, o šitas Seimas saugiklius naikina. Arba dėl Lietuvos banko Konstitucija jau nebėra pamatinis dokumentas. Prioritetas yra ES teisės aktai. Jei švęstume Konstitucijos dieną, visi šitie klausimai iškiltų. Kaip ir nešventėme metinių, kai 1987 m. prie A.Mickevičiaus paminklo vyko didžiulis mitingas. Kaip galime švęsti, kai tie, kurie turėtų minėjimą organizuoti, tuo metu buvo kitoje barikadų pusėje?

- Tačiau mūsų politikai nepripažįsta, kad Konstitucija yra devalvuota. Jie argumentuoja, kad Konstitucijos dienos negalima įteisinti kaip šventinės, nes esą ir taip turime per daug išeiginių, o kiekviena jų kainuoja šalies biudžetui - nesurenkama tam tikra pajamų dalis. Tačiau mes juk turime 2 šventinėmis dienomis mažiau nei ES vidurkis, be to, galime atsisakyti švęsti Jonines ar Gegužės 1-ąją...

- O jūs, būdamas svarbiu valstybės asmeniu, ar drįstumėte sakyti iškilmingą kalbą žiūrėdamas man, kuris tą Konstituciją kūrė, į akis? Žmogui, prastūmusiam Konstituciją, kurios praktiškai nebeliko? Aš žiūrėčiau į jus, ir jūs mano akyse matytumėte priekaištą dėl to, kas atsitiko su Konstitucija.

- Dabartiniams politikams jau net nebeaišku, kas yra šeima. Ar toks klausimas kilo Konstitucijos kūrėjams, kai jie šeimos sąvoką įrašė į pagrindinį šalies įstatymą?

- Na čia dabar... Net tokių klausimų nekilo. Pasakysiu dar daugiau. Konstitucijoje minima lietuvių Tautos sąvoka. Ne Lietuvos Tautos, o lietuvių, o čia yra didelis skirtumas. Dabar, praėjus tiek daug metų, prisipažinsiu, kad tai mano dėka pavyko į Konstituciją įtraukti lietuvių Tautą. O dabar iš įvairių, ypač iš liberalų, kosmopolitų, stovyklų girdime, kad jie norėtų, jog atsirastų Lietuvos Tauta. Vadinasi - visi Lietuvos piliečiai. Bet Lietuva pirmiausia yra lietuvių Tautos valstybė... Lygiai tas pats yra su šeima. Tradicinė šeima yra būtinas elementas, kad Tauta egzistuotų, bet manau, kad ir tradicinė šeima bus iš Konstitucijos iškrapštyta, nes matome, kokie vėjai pučia. Yra keičiamos pačios pamatinės vertybės, kurios galiojo tiek, kiek egzistuoja žmogus.

- Dažnai būna, kad Tautos nerinkti 9 Konstitucinio Teismo teisėjai pagrindinio šalies įstatymo nuostatas išaiškina visai kitaip, nei kad turėjo mintyje Konstitucijos kūrėjai?

- Be abejo. Beje, kai mes Aukščiausiojoje Taryboje kūrėme Konstitucinio Teismo įstatymą, tai aš Aloyzui Sakalui pasakiau, kad įstatymą sukursime be vargo, bet kur mes rasime tokių žmonių, kurie atitiktų Konstitucinio Teismo iššūkį, kurie būtų objektyvūs, kompetentingi ir nešališki? Prisiminkime kad ir Rolando Pakso apkaltos istoriją. Kai reikėjo „nuimti“ R.Paksą, buvo sakoma, kad yra ne tik Konstitucijos raidė, bet ir Konstitucijos dvasia. Pašnekėjo su dvasiomis ir pašalino prezidentą. Dvasios savo darbą padarė.

Sunku suvokti, kodėl tie 9 teisėjai turėtų turėti monopolinę teisę aiškinti Konstituciją. Ir jų žodis yra paskutinis. O kuo jie yra geresni už kitus teisėjus arba už mane, kuris tą Konstituciją kūrė?

- Juo labiau kad dabar aiškinant Konstituciją dažnai remiamasi ne tuo, kad joje tiesiai parašyta, o okultizmu - bendravimu su dvasiomis.

- Be abejo, dabar dažnai pasitelkiamos dvasios. Konstitucija padaryta politiniu įrankiu tikslams pasiekti. Nors, kita vertus, visa teisinė sistema yra politinis įrankis. Kalbant apie dvasias, prisiminkime kad ir paskutinį pavyzdį, kuris yra labai ryškus - JAV karinių bazių atsiradimą Lietuvos teritorijoje. Nors Konstitucijoje, toje, kurią aš kūriau, parašyta, kad Lietuvoje negali būti užsienio valstybių karinių bazių, tačiau su dvasių pagalba išaiškino, kad gali. Jei tai bent jau būtų susitarimas su NATO, kurios dalimi mes esame, tai dvasių išaiškinime dar būtų galima įžvelgti logikos. Bet susitarimas yra ne su NATO, o su konkrečia šalimi - JAV. Ir Jungtinės Valstijos gavo teisę Lietuvos teritorijoje turėti neliečiamybės statusą. Mes tų JAV skirtų teritorijų net negalime kontroliuoti, negalime į jas įeiti. Ir kaip vadinti tokį statusą? Taigi Konstitucijos dienos proga aš galiu prisiminti tik gražias praeities svajones, kurios neišaugo į vešlų ąžuolą. Ir kalti tik mes patys, niekas daugiau.

Renginiai

Nors šiandien yra eilinė darbo diena, Seimo Kovo 11-osios salėje bent jau vyks minėjimas, skirtas Lietuvos Konstitucijos 25-mečiui paminėti. Minėjime kalbas sakys Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, jis taip pat perskaitys prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą, mat pati šalies vadovė neketina teiktis atvykti. Kalbės Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, vienas iš Konstitucijos kūrėjų, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas, Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, kadenciją baigęs Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski), Moldovos Konstitucinio Teismo pirmininkas Tudoras Pantiru, Lenkijos Senato Teisėkūros komisijos vicepirmininkas Zbignevas Cichonas (Zbigniew Cichon), Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Lietuvos Konstitucijos 2017 metų egzamino nugalėtoja Panevėžio r. Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos mokinė Diana Naudžiūtė. Minėjimo pradžia - 15 val. Prieš iškilmingą minėjimą 14.15 val. Vitražo galerijoje bus atidaryta paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai - 25“.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder