Konstituciniam Teismui nurodymas - prispausti

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar skaidriai Vyriausybė priiminėjo teisės aktus dėl kurortinių apsaugos zonų panaikinimo. Tačiau nelaukdama teismo sprendimo, Vyriausybė savo nutarimą atšaukė. Tokia valdančiųjų skuba netrukus nusistebėjo Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Užpraėjusią savaitę interviu TV laidai „Alfa“ savaitė jis pareiškė, kad valdantieji, jausdamiesi esantys teisūs, turėjo ne atšaukti daug emocijų sukėlusį nutarimą, o „atlaikyti Konstitucinio Teismo spaudimą.“ Iš kur konservatorių lyderiui iš anksto žinoma, koks bus šio teismo sprendimas, kad jis Vyriausybę spaus. Sutapo jo ir prezidentės interesai? Bet, antra vertus, ar mes girdime ką nors nauja?

- „Vijūnėlės dvaro“ istorija prezidentės valia keliasi į Konstitucinį Teismą, lyg jis neturėtų svarbesnių darbų. Ko siekia prezidentė, kam tai naudinga ir kas vyksta mūsų valstybėje, „Respublika“ bandė aiškintis su Vilniaus universiteto profesoriumi Vytautu DAUJOČIU.

- Kuo baigsis „Vijūnėlės dvaro“ istorija, galima buvo prognozuoti,- pernelyg nesistebėdamas kurlink krypstama, pastebi pašnekovas. - Dabar Seime vyksta paprasčiausias gaujų karas. Jo pagrindinis tikslas - paimti valdžią, užimti vietą prie lovio. Gaila, kad apie tokius dalykus mes sužinome, kai įvyksta mūšis, kai gaujos susikauna taip, kad taškosi purslai ir mes jų negalime nepastebėti. Tada aiškiausiai mes galime pamatyti, kas vyksta aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Ir ačiū Dievui, kad tai įvyksta. Mes šį tą pamatome viešai, nors įdėmiau politinį gyvenimą stebintis žmogus tą mato ištisai.

Kalbant prie prezidentės kreipimąsi į KT, negalima nematyti, kad ji atstovauja vienai gaujai. Iš anksčiau žinome, kad ji buvo palanki ankstesnei Vyriausybei, atvirai demonstravo palaikymą. Dabar ji skiria daugiau dėmesio toms partijoms, kurioms nejautė simpatijos nuo senų laikų. Neabejoju, kad dar nepamiršome, kokiu būdu ji rinkosi ministrus. Nors prezidentė ir nepriklauso jokiai partijai, nemanyčiau, kad atstovauja visai tautai. Ji labai mėgsta jos klausančius gaujos vadus, todėl jiems atiduoda pirmenybę. Nemanau, kad tie vadai kažkuo vieni už kitus geresni. Bet vieni paklusnesni, todėl geresni prezidentei. Ir štai atsiranda situacija, kuria galima pasinaudoti. „Vijūnėlės dvaro“ istorija yra tikrai nešvari. Kiek yra prisidirbusi ši Vyriausybė, rodo visi tie paviešinti pokalbiai. Ir prezidentė labai dėkingai išnaudoja situaciją, kuri dėkinga būtent jos remiamai gaujai.

- Betgi turime institucijas - Generalinę prokuratūrą, STT, FNTT, kurios tuos nešvarius dalykus turėtų aiškintis. Jeigu nustato nusikalstamą valdininkų veiką, tegul juos sodina. Bet kuo čia dėtas Konstitucinis Teismas?

- Mes tik įsivaizduojame, kad turime nepriklausomas teisėsaugos institucijas. Deja, mes turime tik nepriklausomą korupciją. Prezidentė teisinei sistemai turi didžiulę įtaką. Prisiminkime įvairius skandalus su STT, FNTT ir tai, kieno pusėje būdavo prezidentė. Ji tvarko šią sistemą, už kurią pagal Konstituciją yra atsakinga. Aišku, už KT ji nėra atsakinga, bet visam teisėjų luomui, teisėsaugos sistemai ji turi didžiausią įtaką. Teisinis luomas žino, kas yra tikroji valdžia, todėl daugiau orientuojasi į prezidentės norus. Tai visiškai natūralu. Todėl juokingai ir keistai skamba, kad teisėsauga nutraukia „Vijūnėlės dvaro“ istorijos tyrimą, nors kiekvienam sveiko proto žmogui, paskaičiusiam tuos išviešintus pokalbius, visiškai akivaizdu, kad tai politinės korupcijos pavyzdys. Čia turime prieštaravimą: teisėsauga lyg sustabdė tyrimą, o prezidentė kreipsis į KT. Ji vėl apeliuoja į teisinę sistemą, tikėdamasi, kad per KT ką nors padarys. O išėjo štai kas: teisėsaugos sistema tarnauja vienai ar kitai, ar visai tuo metu valdžioje esančiai gaujai. Tai matyti iš bendro teisėsaugos elgesio - kuo aukščiau žmogus sėdi, tuo mažiau šansų jį nuteisti už juodus darbelius. Mes matome, kad teisinėje sistemoje galioja ne įstatymo viršenybė, bet nuogos galios viršenybė. Teisėsaugoje laimi tas, kas galingesnis. Tas, kuris turi ryšių su teisėsauga, daugiau pinigų ir gali pasisamdyti geriausius advokatus. Tai mūsų bėda, kuri tęsiasi jau daugelį metų.

- Ar manote, kad per KT prezidentė savo tikslą pasieks?

- Aš manau, kad ji kažką pasieks. KT turės balansuoti. Kadangi kitos teisėsaugos šakos sustabdė tyrimą, nes Druskininkų mero vadovaujamas klanas pakankamai galingas, manau, KT turės vaidinti, kad jis yra nepriklausomas. Bet kartu teismas pasistengs, kad abi pusės per daug nenukentėtų. Aišku, labiau turėtų atsižvelgti į prezidentės pageidavimą, bet, manau, nepamirš, kad R.Malinauskas Druskininkus valdys dar daug metų panašiais principais, kaip

V.Uspaskichas valdė Kėdainius.

- Bet ar KT prerogatyva aiškintis Vyriausybės nutarimų priėmimo skaidrumą?

- Jeigu taip pažiūrėtume, prezidentė argumentų turės. Vyriausybės nutarimo punkto išbraukimas buvo atliktas antiįstatymiškai. Jis iš karto, nors turėjo būti praėjęs tam tikras laikas, buvo paskelbtas galiojančiu, pateiktas teismui, kuris pasirėmė tuo Vyriausybės nutarimu.

Kita vertus, prezidentė neturėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes jo reikalas yra tiesiog žiūrėti, ar įstatymas atitinka Konstituciją. O kaip vykdomi tie įstatymai, tam yra kitos institucijos. Tam yra jau vykdomoji teisminė valdžia. Jeigu kas nors ne pagal įstatymą pasielgė, tai galutinai turi spręsti Aukščiausiasis Teismas, o KT nėra ką veikti. KT neturi į tokius dalykus kištis, todėl jis yra išimtas iš teismų sistemos. KT yra paprasčiausias teisės departamentas, kuris patikrina išleidžiamų įstatymų atitiktį Konstitucijai, ir viskas.

Kodėl prezidentė kreipėsi į KT, galima labai lengvai suprasti. Teisiniais dalykais yra labai lengvai manipuliuojama, ji KT turi didesnės įtakos. Be to, KT sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, aukščiau yra tik Dievas. Ką jis pasakys, yra šventa. Todėl prezidentei naudingiau juo pasinaudoti. Tačiau KT, gavęs prezidentės kreipimąsi, turėtų jį peržiūrėti ir atsakyti, kad šitas klausimas nėra jo kompetencija. Bet jis to nedarys, nes prezidentė pageidauja kitko. Čia verda tokia košė, teismine valdžia manipuliuoja kas kaip sugeba ir kiek turi galios. Politinės jėgos žaidžia ne pagal įstatymo numatytas taisykles, pasitelkdamos, kai reikia, ydingą teisėsaugą.

- Akivaizdu, kad tampyti KT už virvučių norėtų kiekviena politinė jėga. Juk būtent dėl to kilo sumaištis Lenkijoje.

- Taip, bet ten suveikė kiti dalykai, dėl ko skausmingai reagavo Europos Sąjungos viršūnės. Pažeidimų naujoji Lenkijos valdžia nepadarė. Pažeidė anksčiau valdžiusi „Piliečių platforma“, pakeitusi Konstituciniame Tribunole penkis narius, nes bijojo pralaimėjusi rinkimus nebetekti šio teismo atramos. Kai rinkimus laimėjusi „Teisės ir teisingumo“ partija nusprendė pertvarkyti Konstitucinį Tribunolą, buvusieji ėmė šauktis ES pagalbos. Visas triukšmas Briuselyje kilo dėl to, kad ankstesnė Lenkijos valdžia buvo labai probriuseliška ir vykdė neoliberaliąją ES politiką. O naujajai valdžiai nepatinka, kaip elgiamasi ES viršūnėse, siekiančiose unitarinės supervalstybės. Kodėl dėl Lenkijos kilo erzelis ES viršūnėse, paaiškinti labai paprasta - konstituciniai teismai yra Europos federalizacijos įrankis.

- Druskininkų meras, paskambinęs aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, paprašė, kad būtų paspartintas vilkinamo Vyriausybės nutarimo rengimas. Ar toks jau didelis nusikaltimas paraginti ministrą, kad šis pabaksnotų pavaldinius, keletą metų marinuojančius teisės aktą? Beje, dauguma merų taip skambinėja ministrams ir „pramušinėja“ tai, kas svarbu savivaldybėms...

- Tai, kad meras bendrauja su ministrais ir skambina saviems, natūralu. Aš manau, kad visi merai taip skambinėja ir sprendžia savo reikalus. Šitoje situacijoje Malinauskas elgėsi kaip tikras meras. Jo kaltė čia nėra didelė. Aišku, reikia žinoti, nuo ko ten viskas prasidėjo. Tačiau šitas reikalas yra nešvarus, nes kvepia korupcija. Visgi pasistatyti dvarą kurortinėje zonoje ir, kai klausimas jau atsidūręs teisme, daryti spaudimą - tai aiškus savanaudiškų tikslų siekimas. Bet Malinausko kaltė yra daug mažesnė negu tų, kurie priėmė sprendimą.

- Kai pasižiūri į visus tuos skandalus iš šalies, tai dauguma jų atrodo pagimdyti rinkimų kovos. Bet turbūt negalima nuneigti, kad dalis jų tikrai verta prokurorų dėmesio.

- Visiškai teisingai. Paprastai partijos žino, kad pjautis tarpusavyje labai smarkiai negalima, o verčiau dalytis įtakos sferomis. Nes tas, kuris įvarytas į kampą, gali pridaryti daug negero. Tai yra akivaizdu, toks yra nerašytas susitarimas. Bet kai artėja rinkimai, kai iškyla reali grėsmė, kad būsi nustumtas nuo lovio, tada nusimetamos kaukės. Tada griebiama už gerklės. Rinkimai pas mus tik tokią prasmę turi, kad artėjant jiems įsitikiname, kokia iš tikrųjų yra mūsų valdžia. Nors įdėmiau gyvenimą stebintis žmogus tai visą laiką supranta, bet visa tauta pamato prieš rinkimus.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“