Konstitucinis Teismas pasisakys dėl pilietybės suteikimo
Konstitucinis Teismas (KT) skelbs sprendimą dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės prašymo išaiškinti kai kurias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl konstitucinio Lietuvos Respublikos pilietybės instituto.
2013 m. sausio 14 d. dekretu Prezidentė prašė išaiškinti kai kurias KT 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo "Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" ir 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto "Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka" atitikties Konstitucijai ir Pilietybės įstatymo nuostatoms.
Šalies vadovės teigimu, šiuo metu pilietybės teikimo tvarka yra griežta, o visuomenėje vykstančios permainos keičia žmonių lūkesčius. Todėl būtinas aiškus atsakymas, ar norint išplėsti Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo galimybes pakanka Pilietybės įstatymo pataisų, ar tam būtina keisti Konstituciją.
Pasak šalies vadovės atstovės, KT išaiškinimas būtų aktualus teisėkūros procesui, vienodam pagrindinio šalies įstatymo - Konstitucijos supratimui ir vykdymui. Taip pat, anot jos, esą svarstytina sąlyga, ar teikiant pilietybę išimties tvarka, asmuo nuolat gyventų Lietuvoje, būtų suvienodinami reikalavimai kalbai, kai pilietybė gaunama natūralizacijos būdu ir išimties tvarka. Šiuo metu "natūralizuoti" asmenys laiko lietuvių kalbos egzaminą, o išimties tvarka siekiantys gauti Lietuvos Respublikos pilietybę turi gebėti bendrauti lietuvių kalba, "gebėjimų" kriterijai neapibrėžti.
Prezidentė kreipimusi į KT prašo išaiškinti 2003 m. gruodžio 30 d. ir 2006 m. lapkričio 13 d. KT nutarimų nuostatas ir atsakyti, ar galima tik įstatymu, nekeičiant Konstitucijos, nustatyti, kad asmenys, po nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali turėti dvigubą pilietybę.
KT taip pat prašoma atsakyti, ar galima tik įstatymu plėsti atvejus ir sąlygas, kada užsieniečiams gali būti išimties tvarka suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.
Šiuo metu pagal Konstituciją ir KT doktriną dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik ypač retos išimtys, o ne paplitęs reiškinys. O išimties tvarka pilietybę kitų šalių piliečiams galima suteikti tik už ypatingus, o ne spėjamus ar būsimus nuopelnus valstybei ir jeigu šie asmenys yra integravęsi į Lietuvos visuomenę.
ELTA primena, kad diskusijos dėl dvigubos pilietybės vėl paaštrėjo, kai Prezidentė D. Grybauskaitė antrą kartą nesuteikė pilietybės išimties tvarka JAV pilietei dailiojo čiuožimo atstovei Izabelai Tobias (Isabella Tobias). 21-erių metų I. Tobias buvo būtina Lietuvos pilietybė, kad su 27-erių Deividu Stagniūnu galėtų atstovauti Lietuvai žiemos olimpinėse žaidynėse.
Griežtesni reikalavimai ir apribojimai pilietybės suteikimui išimties tvarka pradėti taikyti po 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo nutarimo. Kad būsimi nuopelnai negali tapti pagrindu pilietybės suteikimui išimties tvarka, dar kartą patvirtinta 2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo išaiškinime.
Pagal Pilietybės įstatymo 20 straipsnį, Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama užsienio valstybių piliečiams, kurie turi neginčijamų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra integravęsi į Lietuvos visuomenę ir su Lietuva yra susiję nuolatiniais faktiniais ryšiais.
Rašyti komentarą