Konstitucinis Teismas: Seimas negali atleisti generalinio prokuroro

Pasak KT, Seimo priimta nuostata, jog, nepritarus Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitai, parlamentas gali atleisti generalinį prokurorą, prieštarauja Konstitucijai.

KT ketvirtadienį tokį išaiškinimą paskelbė po Prezidentės Dalios Grybauskaitės kreipimosi.

Teismas nutarė, jog pagal Konstituciją Seimas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį prokurorai būtų įpareigoti įstatymų leidžiamajai ar vykdomajai valdžiai teikti ataskaitas apie savo konstitucinių funkcijų vykdymą.

Generalinis prokuroras taip pat neturi būti įpareigotas teikti tokias ataskaitas apie Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklą, kurioms Seimas, Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė turėtų pritarti.

Teismas pažymėjo, jog įstatymų leidėjas turi suderinti konstitucinę nuostatą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, ir konstitucinį prokurorų nepriklausomumo principą.

KT taip pat išaiškino, kad pagal Konstituciją generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka turi būti nustatyti tik įstatyme. Seimo statute gali būti nustatyta tik tai, kokia tvarka Seimas priima sprendimą dėl pritarimo Respublikos Prezidento siūlymui skirti ar atleisti generalinį prokurorą.

Vyriausioji Prezidentės D. Grybauskaitės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė po teismo posėdžio sakė, jog šis KT išaiškinimas galutinai įtvirtina Generalinės prokuratūros nepriklausomumą.

"KT įtvirtino Generalinės prokuratūros depolitizavimo būtinybę. Visiškai aišku, jog tos įstatymo ir Seimo statuto nuostatos, kurios buvo priimtos, (...) privalo būti keičiamos. Šios nuostatos turi būti įvertintos susipažinus su KT nutarimu ir skubiai daromi įstatymų ir Seimo statuto pakeitimai", - sakė Prezidentės patarėja.

Pasak jos, generalinio prokuroro atleidimas turi būti įtvirtintas įstatyme, o ne Seimo statute.

"Seimo statutas yra toks teisės aktas, kuris turi įstatymo galią, bet nėra įstatymas - jo nepasirašo Respublikos Prezidentas. (...) Bet ir įstatyme atleidimo pagrindai negali prieštarauti Konstitucijai. Negali būti nustatyti tokie pagrindai, kai nepritarus ataskaitai generalinį prokurorą atleisti be jokių motyvų ir priežasčių", - teigė ji.

Anot R. Svetikaitės, KT aiškiai nustatė, jog generalinis prokuroras teikia tik informaciją apie savo veiklą, o ne ataskaitas.

ELTA primena, jog KT Prezidentės D. Grybauskaitės kreipimąsi dėl generalinio prokuroro nepriklausomumo garantijų pradėjo nagrinėti gruodžio 19 d.

Neaiškumų kilo po to, kai Seimas priėmė pataisas, kuriomis numatoma, kad generalinis prokuroras gali būti atleistas Seimo siūlymu. Prezidentės vertinimu, toks reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai, nes sudaro prielaidas atleisti generalinį prokurorą iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui bet kuriuo momentu be jokios aiškios priežasties ir nesant jokio teisinio pagrindo.

Prezidentūra kelia klausimą, kokia yra generalinio prokuroro nepriklausomumo samprata ir ribos, kaip turėtų būti suprantama atskaitomybė.

Prezidentė prašė KT išaiškinti, ar generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka gali būti nustatyta Seimo statute, kuris nėra įstatymas. Taip pat Prezidentė prašo išaiškinti, ar nustatyta pareiga generaliniam prokurorui atsiskaityti už prokuratūros veiklą įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai valdžiai atitinka Konstituciją.

Pagal Konstitucijos 118 straipsnį prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas. Įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas suvaržyti prokurorų nepriklausomumą bei kištis į prokurorų veiklą.

Konstitucinis Teismas dar 2003 metais yra išaiškinęs, kad Seimas pagal Konstituciją gali įstatymu nustatyti tik tokius generalinio prokuroro atleidimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui pagrindus, dėl kurių pobūdžio generalinis prokuroras apskritai negali eiti savo pareigų.