Savaitės tema
Nesąžiningi Klaipėdos valdininkai vieną rytą ant savo namų durų gali rasti priklijuotą lipduką su užrašu: "Čia gyvena korupcija".
Tokių žygių prieš neskaidrią valstybės tarnautojų veiklą jau ėmėsi Vilniuje gyvenantys entuziastai. "Vakarų ekspresui" jie sakė savo vietininkų turintys ir uostamiestyje.
Ekspertų nuomone, korupcija Lietuvoje klesti dėl šalies pereinamojo laikotarpio bei esant savotiškam "homo sovieticus" mentalitetui, susiformavusiam tais laikais, kai net perkant majonezo indelį tekdavo duoti kyšį.
Deklaracijos pabodo
Mūsų valstybėje yra sukauptas didelis arsenalas kovos prieš korupciją ginklų - sukurptos įvairios programos, funkcionuoja teisėtvarkos institucijos, buriami nauji aljansai, leidžiamos knygos, ataskaitos.
Tačiau nepaisant aukštomis natomis pristatomų deklaracijų, Lietuva vis dar lieka labiausiai korumpuotų šalių sąraše. Tai parodė neseniai organizacijos "Transparency International" atliktas Lietuvos korupcijos suvokimo indekso (KSI) tyrimas.
Minėtas indeksas leidžia greitai įvertinti valstybę investuotojams. Lietuvoje KSI yra 4,8, arba 0,2 balo geresnis nei pernai, tačiau blogesnis nei Estijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje.
Kol agentai tūno savo slėptuvėse ir mezga tinklus korumpuotiems pareigūnams, į kovą prieš kyšininkus kyla vis daugiau nevyriausybinių organizacijų bei tiesiog entuziastų.
"Vakarų ekspresas" susisiekė su vienu iš visuomenininkų, kuris organizuoja netradicines akcijas "Čia gyvena korupcija".
Entuziastai yra sukūrę interneto svetainę - joje galima rasti bei pasidauginti šablonus, skirtus specialiems lipdukams gaminti.
Išmargina duris
Savotiškos akcijos esmė - paviešinti ne tik kyšininkus, bet ir tuos valstybės tarnautojus, kurių darbo metodai atspindi visuomenės lūkesčius.
Todėl, be lipdukų su užrašais "Čia manęs prašė kyšio", "Čia gyvena korupcija", "Čia mane blogai aptarnavo", ant kai kurių valstybės tarnautojų darbo kabinetų ar namų durų siūloma klijuoti ir - "Čia man patiko!".
"Jeigu žinome, kur gyvena ir "dauginasi" korupcija, galėtume prieš ją kovoti. Suvokiame, kad daug gydytojų kyšininkauja, bet nežinome nė vieno tiksliai. Tik tada, kai pasakysime pažįstamiems ir nepažįstamiems, kai nebeisime pas tokius gydytojus - juk jų algos priklauso nuo pacientų skaičiaus, - arba kitaip reaguosime, pakeisime padėtį. Valdžia negali ir nemoka to padaryti už mus", - rašoma entuziastų interneto tinklalapyje www.erdve.com.
Lipdukus siūloma klijuoti ne tik ant kyšininkų durų, bet ir ant apleistų pastatų, kuriuose galėtų įsikurti meno ar socialiniai centrai, tačiau dėl korupcijos ginami verslininkų interesai, ir kitur.
Šarūnu prisistatęs vienas iš veikėjų mūsų dienraščiui pasakojo, kad antikorupcinių lipdukų Vilniuje bei kituose miestuose jau yra išdalinta keli tūkstančiai.
"Viena iš priežasčių platinti tokią atributiką buvo neskaidrus kino teatro "Lietuva" privatizavimas, kita - nevieninga nevyriausybinių organizacijų, visuomeninių judėjimų ir pačios visuomenės veikla, neleidžianti pasiekti konkrečių tikslų. Pavyzdžiui, antikorupcinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyrius dirba tik su valdžios institucijomis, o ne su paprastu žmogumi", - savo nuomonę dėstė Šarūnas.
Jis teigė, kad lipdukai yra spausdinami savo lėšomis ir dalinami tuomet, kai randama tam laiko ir priemonių.
"Tikimės, kad lipdukus imsis dalinti ir naudoti studentai bei moksleiviai. Studentų mitingas, sutraukęs per penkis tūkstančius jaunų žmonių, įrodė, kokios aštrios problemos kamuoja mokslo sistemą", - sakė pašnekovas.
Idėjos - gražios, sistema - bloga
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Povilas Malakauskas išskirtiniame interviu "Vakarų ekspresui" teigė, kad tarnyba šiuo metu bando kratytis baubo įvaizdžio ir siekia daugiau dėmesio skirti korupcijos prevencijai.
Ar uostamiestyje korupcijos mastai - labai dideli?
Pagal sociologines apklausas, Klaipėda ir Kaunas priskiriami prie mažiau korumpuotų miestų, tačiau tai yra labai keista. Kaunas visada buvo žinomas kaip verslo miestas, nors sovietiniais laikais privatus verslas buvo uždraustas. Klaipėdoje yra uostas, muitinė, daugybė institucijų, todėl šis miestas yra rizikingas korupcijos atžvilgiu.
Minėti sociologinių apklausų rezultatai rodo mūsų mentalitetą - žmonės dažnai toleruoja korupciją, kyšio net neįvardija kyšiu.
Kas skatina korupcijos atsiradimą valstybėje ir kokie veiksniai sudaro sąlygas jai klestėti?
Pirmiausiai šiuos veiksnius lemia politinė bei ekonominė situacijos. Kai šalys gyvena pereinamuoju laikotarpiu iš valdomos ekonomikos į laisvosios rinkos ekonomiką, valstybės susiduria su korupcija.
Viena vertus, išleidžiamas džinas iš butelio, paleidžiama gyventi labai daug gražių idėjų - laisvoji rinka, spaudos laisvė, privataus gyvenimo apsauga ir panašiai. Idėjos - geros, bet kai tas džinas paleidžiamas, valstybė dar nebūna sutvarkiusi sistemų ir procedūrų, žaidimo taisyklių, kurios yra blogos. Tuomet ir gimsta konfliktas bei galimybė daryti blogus darbus.
Pavyzdžiui, įgyvendinus laisvosios rinkos idėją ima klestėti verslas. Jei procedūros tam yra neparuoštos, verslininkas sklypą Klaipėdos centre pirks ne tam, kad juo grožėtųsi, o norėdamas pastatyti ką nors, - kad pinigai darytų pinigus. Toks verslininkas nori susigrąžinti investuotus pinigus, uždirbti, tačiau jis turi labai mažai laiko. Jei žaidimo taisyklės yra blogos, biurokratas gali padaryti šimtą ir vieną kliūtį, kad verslininkas savo tikslo nepasiektų. Tuomet jis yra priverstas duoti kyšį.
Mentaliteto brokas
Tad kalta sistema ir jaunas valstybės amžius?
Žinoma, vien į medikus reikėtų pažvelgti. Jie mokosi dešimt metų, o oficialiai gauna aštuonis šimtus litų. Toks žmogus arba išvažiuoja dirbti į užsienį, arba būna balta varna, lieka Lietuvoje ir dirba sąžiningai, arba ima kyšius.
Kitas dalykas - mūsų visų mentalitetas. Gyvenimas 50 metų sovietinėje sistemoje mus pakeitė. Visus reikalus reikėdavo tvarkyti duodant kyšius, naudojantis pažintimis net norint majonezo ar žirnelių nusipirkti. Juk ir nevogti iš kolūkio būdavo amoralu. Susidarė įvaizdis, kad valstybė gyvena sau, o žmonės - sau. Nuskriausti valstybę būdavo laikoma normaliu dalyku.
Matyt, tas anų laikų santykis liko iki šiol. Mes nejaučiame, kad vagiant iš valstybės yra vagiama iš mūsų pačių kišenės. Pavyzdžiui, Danijoje yra labai dažnai pranešama apie korupcijos atvejus, nes žmonės suvokia, kad dėl to kenčia jie patys.
Ar pakankamai gerai yra sustyguota pati Lietuvos teisėtvarkos sistema kovoje su korupcija? Kodėl neretai kaltinamaisiais tampa ne tie, kurie galbūt ėmė kyšį, o tie, kurie tai pastebėjo ir paviešino?
Kovoje su korupcija turi funkcionuoti visos grandys: tyrėjas, prokuroras ir teismas. Jei nors viena iš grandžių neveikia, nieko nepasieksime.
Sistemos problema - jos amžius bei tai, kad pas mus labai dažnai visi įpratę rodyti pirštais, jei kas nepavyksta, dažnai kaltinami tyrėjai. O jie atsakingi tik už objektyvios informacijos surinkimą. Tada prokuroras sprendžia, ar eiti su įrodymais į teismą. O teismus sąlyginai galima skirstyti į gerus ir blogus, korumpuotus ir ne.
Visame pasaulyje korupcijos atžvilgiu egzistuoja trys pagrindinės problemos: tai politinė korupcija ir politinių partijų finansavimas, labai toli pažengusi korupcija teismuose bei korupcija versle.
Sunku pasakyti, kodėl apkaltinami tie, kurie drįsta kalbėti apie galimą korupciją. Galima kalbėti apie neprofesionalumą, tačiau tai, kas yra kalbama apie STT, - gerokai perdėta. Antra vertus, jei korupcija klesti aukštesnėse grandyse, yra ryžtamasi apkaltinti žemesnes, jei to reikia.
Į kalėjimą nesodintų
Gal buvusio parlamentaro Virginijaus Martišausko atvejis rodo, kad įvyko lūžis ir kovos su korupcija sistema Lietuvoje pradėjo veikti?
Kai korupcinėse bylose priimami griežti sprendimai ir įtraukiami aukšto rango pareigūnai - labai gerai, tačiau mane išties nustebino teismo sprendimas skirti tokią bausmę, kokios net prokurorai neprašė.
Labai griežtos bausmės, žmonių sodinimas į kalėjimą man nėra priimtinas. Kalėjimas, jei jame tenka praleisti daug laiko, žmogų adaptuoja prie tos aplinkos. Jei gero biurokrato patirtį sujungiame su kalėjimo patirtimi, gauname labai blogą produktą.
Pagal tyrimus, jei žmogus kalėjime išbūna iki pusės metų, tai yra jam labai didelė bausmė, tačiau vėliau jis pradeda adaptuotis ir kalėjimas jam nebeatrodo toks baisus.
Jei nesodinsime už grotų, tuomet kaip bausti?
Korumpuotam žmogui didžiausias jo turtas yra korupcijos rezultatas - materialinės vertybės, pinigai. Tad reikėtų geriau ne į kalėjimą sodinti, o konfiskuoti kyšininko ir jo šeimos turtą. Tai būtų didžiausia bausmė.
Jei valstybės tarnautojas nesugeba paaiškinti savo didžiulio turto kilmės, jis tą pačią akimirką turėtų būti atstatydintas bei sumokėti mokesčius, kurie buvo nuslėpti gaunant pinigus.
Tad reikia įstatymų pakeitimų ir politinės valios, o ne kraujo, nes jis valstybei brangiai kainuoja.
Rytoj skaitykite:
* Valdininkus baugina korupcijos žemėlapio uostamiesčio Savivaldybėje sudarymas
* Populiariausias kyšio dydis - 10 proc. būsimojo pelno
* Ar egzistuoja ryšys tarp korupcijos ir religijos?
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą