Europos Parlamentas išsiaiškino, kad 3 stambios ES agentūros, skirstančios paramą, yra glaudžiais ryšiais susijusios su įtakingais pramonininkais. Skirdamos lėšų projektams jų įgyvendintojus įpareigodavo pirkti brangią įrangą ar paslaugas tik iš tų pramonininkų. Dėl tokios paramos bankrutavo daugybė jos gavėjų. Ne išimtis - ir Lietuva. Tiesa, Lietuvos verslas atsikvošėjo ir ėmė atsisakinėti paramos. Iki praėjusių metų rudens 455 Lietuvos įmonės atsisakė 435 mln. litų iš ES.
Korupcijos skandalas
Europos Parlamentas atidėjo trijų stambių ES agentūrų biudžetų patvirtinimą dėl įtarimų, kad jų vadovai įsivėlė į interesų konfliktus.
EP nariai kritikavo Europos maisto saugos tarnybą (EFSA) dėl ryšių su maisto pramone. Manoma, kad tokie ryšiai galėjo pakenkti EFSA nepriklausomybei ir nešališkumui. Tarnybos vadovė Diana Banati atsistatydino. EFSA būstinė yra Parmoje, Italijoje. EP nariai taip pat nepatenkinti Londone įsikūrusia Europos vaistų agentūra ir Kopenhagoje esančia Europos aplinkos agentūra dėl jų ryšių su verslo grupėmis.
ES, sukurdama Europos paramos „įsisavinimo“ sistemą, steigė agentūras vadinamuoju decentralizacijos principu, t.y. visas atskiras sritis kuruojančias agentūras steigė skirtingose šalyse ir skirtingose vietose. Iš esmės šios paramos dalijimo kontoros veikė autonomiškai, o jų kasmetines ataskaitas iki šio skandalo EP tvirtindavo automatiškai, praktiškai nesigilindamas ir niekam neprieštaraudamas.
Pagal pirminį sumanymą decentralizacija esą turėjo apsaugoti nuo korupcijos (buvo teigiama, neva papirkti kokį centrinio aparato biurokratą yra lengviau nei decentralizuotų įstaigų vadovus), tačiau išėjo atvirkščiai - be jokios kontrolės veikusios agentūros mikliai užmezgė ryšius su įtakingais pramonininkais, o potencialūs paramos gavėjai galėjo tikėtis sėkmės tik tais atvejais, jei įsipareigodavo pirkti „savų“ verslininkų įrangą ar paslaugas. Taip neva dosniai dalijama parama per nacionalines mokėjimų agentūras, patvirtinus centriniam aparatui, būdavo perpumpuojama į šių verslininkų kišenes, garantuojant jiems pelningus užsakymus. Belieka tik spėlioti, kiek už tokias „paslaugas“ gaudavo įtakingi agentūrų veikėjai, kaip rodo praktika, turintys įtakingų užtarėjų ir EP, kuris savo ruožtu ir tvirtina jų biudžetus.
Parama lėmė bankrotą
Tuo tarpu daugeliui tokios paramos gavėjų teko bankrutuoti, mat parama nesuteikiama ir be kito svarbaus įsipareigojimo, t.y. tam tikros savo dalies įnešimo į projektą. Paprastai šią asmeniškai paramos gavėjo įnešamą dalį tenka skolintis bankuose už rimtas palūkanas, o tai daugeliui „paremtųjų“ tapo nepakeliama našta. Savo ruožtu ši sistema dosniai tebemaitina ir komercinius bankus.
Į ES pinkles įkliuvo ir ne viena lietuviška įmonė. Daugelis jų, gavusių ES paramą, susidūrė su didžiuliais sunkumais, o beveik 40 vien dėl ES paramos netgi bankrutavo.
Bankrutavusios mėsos perdirbimo įmonės buvusi savininkė Irena Mėdžiuvienė pasakojo, kad gavus SAPARD paramą teko pirkti brangius įrenginius iš ES šalių ir griežtai laikytis darbų grafiko, tačiau ne visas patvirtintas išlaidas pavyko atgauti.
„Kai darbus finansuoji pats, juos gali pristabdyti, jei reikia. Tuo tarpu su ES projektais taip elgtis negalima. Yra griežti terminai, jokio lankstumo nebuvo, jokių atidėjimų, nors atsiranda laikinų problemų. Be to, yra griežtas nurodymas viską pirkti tik iš ES šalių. Pavyzdžiui, nusipirkome vokišką grindų dangą, o pasirodė, kad ji pagaminta Norvegijoje, todėl paramą atėmė“, - prisiminė verslininkė, pridurdama, kad dabar jokiu būdu nebeimtų ES paramos, net jei kas ir siūlytų. Tiesa, ji nežinojo, kodėl yra reikalavimas viską pirkti tik iš ES tiekėjų. Matyt, tik su jais pinigus skirstančios ES agentūros palaiko draugiškus santykius.
Atsisako ES „dovanų“
ES paramos purtosi ir daug kitų verslininkų. Iki pernykščio rudens (tai naujausi duomenys, pateikti Nacionalinės mokėjimų agentūros) 455 Lietuvos įmonės atsisakė 435 mln. litų. Pavyzdžiui, „Alytaus baldai“ atsisakė 15 mln. litų, „Anšilas“ - 10 mln. litų, „Bonika“ - 8,8 mln. litų, „Vilniaus degtinė“ - 3,45 mln. litų, „Klaipėdos kartonas“ - 6,4 mln. litų ir t.t.
Pastarosios generalinis direktorius Arūnas Pasvenskas „Respublikai“ paaiškino, kad paramos buvo atsisakyta dėl labai griežtų sąlygų.
„Paprasčiausiai 2009-aisiais atėjo krizė. Anksčiau buvome suplanavę savų pinigų, kuriais reikia prisidėti prie ES projekto, bet krizės metu jų nebeliko. O prie projekto reikėjo prisidėti net 50 proc. Todėl teko atsisakyti popieriaus mašinos modernizavimo projekto“, - sakė A.Pasvenskas.
Skandalas neva išgalvotas
Tuo tarpu ES paramą kuruojantis finansų viceministras Rolandas Kriščiūnas gina europines paramą skirstančias agentūras ir tvirtina, esą jas supurtęs skandalas yra išgalvotas.
„Nesąmonė kažkokia. Juk įgyvendinant projektus vykdomi viešieji pirkimai, kad nebūtų renkamasi iš vieno šaltinio. Nebent būna pagrindžiama, kad konkretų dalyką, kurio reikia, gamina tik vienas tiekėjas. Tai labai retos išimtys. Ką šnekate apie agentūras - tai jau būtų korupcija ir nusikaltimas“, - tvirtino R.Kriščiūnas.
Viceministras įsitikinęs, kad ES parama neturi jokių minusų, dėl jos bankrutavo tik kelios dešimtys įmonių, o tai, kad didelė dalis pinigų iškeliauja iš Lietuvos perkant paslaugas iš užsienio tiekėjų ar jiems vykdant projektus, nieko blogo.
„Ką reiškia - iškeliauja? Juk jeigu perki ką nors ir moki pinigais, lieka įranga, kuri gamina Lietuvai bendrąjį vidaus produktą. Niekas neiškeliauja, visa nauda lieka šalyje“, - tvirtino R.Kriščiūnas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą