Kruizinių laivų krantinės operatorius mieliau remontuotų laivus.

AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR), kuriam suteikta būsimojo kruizinių laivų terminalo operatoriaus teisė, nesistengia kurdama patrauklią infrastruktūrą pritraukti daugiau laivų ir turistų.
Priešingai, šios įmonės administracija, naudodamasi monopolininko teisėmis, papildomai apmokestino prie vienintelės specializuotos krantinės prisišvartavusius kruizinius laivus.
Klaipėdos valstybino jūrų uosto (KVJU) direkcijos duomenimis, KLR administracija iš laivus agentuojančių kompanijų prašo sumokėti vadinamąjį krantinės mokestį, kuris siekia po 34,5 lito už stovėjimo valandą. Laivo agentai savo ruožtu šį mokestį atsiima iš laivo savininkų, o pastarieji - iš keleivių.
Jei taip pasielgtų kuri nors KVJU krovos kompanija, krovininio laivo agentas tiesiog pasirinktų bet kurios kitos įmonės, kurių Klaipėdos uoste yra 14, paslaugas. Tačiau specializuota krantinė, prie kurios gali švartuotis kruiziniai laivai, Lietuvos uostamiestyje tėra viena, o jos operatoriumi paskirtas tas pats KLR.

Tik susigrąžina pinigus

Šios įmonės direktoriaus Naglio Puteikio teigimu, jo vadovaujama įmonė, priimanti kruizinius laivus, yra priversta už suteiktas paslaugas gauti tam tikrą atlygį.
"Mes tikrai nieko iš to neuždirbame. Tik susigrąžiname tuos pinigus, kuriuos tenka sumokėti KVJU direkcijai už teritorijos nuomą. Patikėkite, 20 centų už laivo metrą prie krantinės - tikrai nėra dideli pinigai",- sakė N. Puteikis.

Krantinės - valstybės

KVJU direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, jokia uosto kompanija negali reikalauti mokesčių už krantines, kadangi krantinės priklauso ne joms, o Uosto direkcijai - valstybės įmonei. "Kaip gali KLR reikalauti rinkliavų už valstybės krantines?"- klausė S. Dobilinskas.
Uosto naudotojai nuoma moka tik už žemę, o krantinėmis naudojasi neatlygintinai. Tuo tarpu uosto rinkliavas valstybei sumoka laivų agentai.
Į Klaipėdos uostą atplaukiančių kruizinių laivų agentai moka 14 proc. mažesnes rinkliavas nei plaukiant į Rygos ar Talino uostus. Vidutiniškai už vieno kruizinio laivo įplaukimą KVJU direkcija gauna apie 89 tūkst. Lt.
S. Dobilinsko teigimu, tik simbolinės rinkliavos įvedimas nereiškia, kad į Klaipėdą kruiziniai laivai nebeužsuks, tačiau kiekvienas toks nesusipratimas formuoja neigiamą mūsų uostamiesčio įvaizdį.

Apie nuostolius žinojo

Kita vertus, sakė Uosto direkcijos vadovas, KLR, prieš gaudamas kruizinių laivų operatoriaus teises, žinojo, kad tokio tipo laivų priėmimas įmonei neduos jokio pelno, o bus nuostolingas.
"Tiek Rygos, tiek Talino uostuose uždirbama ne iš laivų švartavimo ar stovėjimo, o iš turistų. Pastariesiems yra sudarytos visos sąlygos palikti pinigus terminaluose - parduotuvėse, baruose, kituose prekybos taškuose. Kodėl nieko panašaus nėra Klaipėdoje, nors KLR ir įsipareigojo sukurti visą turistinę infrastruktūrą?"

Atbaido kruizų organizatorius

Uosto direkcijos atstovų teigimu, KLR direktoriaus N. Puteikio poelgis įvedant krantinės rinkliavas verčia daryti išvadas, kad KLR sąmoningai nori atbaidyti kruizų organizatorius į savo maršrutus įtraukti ir Klaipėdą. Nors kruizų Baltijos jūroje sezono pradžioje laivai į Klaipėdą žadėjo užsukti 43 kartus, tačiau dabar 9 kruizų organizatoriai savo paraiškas atsiėmė.
"Jei nebus laivų, tai KLR galės toliau sau verstis laivų remontu bei krovos darbais, o KVJU direkcijos investuoti milijonai liks gražiu neūkiškumo pavyzdžiu",- sakė Uosto administracijos atstovai.
KVJU direkcijai krantinės kruiziniams laivams švartuotis statybų vertė - per 22 mln. Lt. Bendras dabartinio pirso ilgis yra 350 m. Prie išorinės krantinės gylis siekia 10 metrų, prie vidinės krantinės, kur gali švartuotis Karinių jūrų pajėgų laivai ir jachtos, gylis siekia 6-7 m.

Terminalo ir šiemet nebus

Ta krantinė, kuri pastatyta už KVJU direkcijos lėšas, tėra hidrotechninis įrenginys, prie kurio švartuojasi į Klaipėdos uostą atplaukę laivai. Tuo tarpu keleiviams skirtos infrastruktūros, dengto pastato, kur laivais atplaukę turistai galėtų patenkinti savo poreikius - atlikti muitinės procedūras, paskambinti telefonu, pasinaudoti internetu, apsipirkti bemuitėse parduotuvėse, išsikeisti arba išsigryninti pinigų, dar nėra ir šiemet dar nebus.
Viena iš priežasčių, kodėl KLR iki šiol nėra tikro terminalo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės, kol buvo pagrindinio KLR akcijų paketo valdytoja, neišnuomojo žemės sklypo būsimam keleivių peronui statyti. O kol nėra išnuomoto sklypo, tol negali prasidėti projektavimo darbai, o be projekto negalima pradėti statybos rangovų parinkimo, kurie statytų šį statinį, procedūros. Tiek KLR, kurios akcijas dabar valdo Valstybės turto fondas, tiek Klaipėdos savivaldybė kaltina vieni kitus dėl šio proceso vilkinimo.

Nevykdo įsipareigojimų

O kol kas KLR net nepradėjo tvoros, atskirsiančios įmonės teritoriją nuo miestui priklausančios piliavietės teritorijos, statybų. Nors tvorą įmonės vadovas N. Puteikis buvo pažadėjęs pastatyti iki birželio 1 d.
"Kaip galiu pastatyti tvorą, jei dar nėra nutiestas kelias iki krantinės, nors ir buvo žadėta tai padaryti",- priežastį rado KLR vadovas.
O kol nebus tvoros, tol klaipėdiečiai negalės laisvai patekti į piliavietės teritoriją, kuri kol kas patenka į pasienio zoną.