Kry­žių kal­ne – tuš­ty­bės ir šiukš­ly­no ženk­lai

„He­re was John“ (čia bu­vo Jo­nas, angl.k) – už­ra­šas ant kry­žiaus tar­si „ta­gas“ ant sie­nos mies­te. Į Kry­žių kal­ną Šiaulių rajone nuo­lat su­ka tu­ris­tų bū­riai. Kai ku­rie ne­ši­ni kry­žiais, ku­riuos ga­li­ma įsi­gy­ti ne­to­lie­se. Ant kry­že­lių jau už­kli­juo­tas lip­du­kas su po­pu­lia­riau­siu pra­šy­mu Die­vui, ne­kin­tan­čiu šimt­me­čius, – svei­ka­tos ir ap­sau­gos šei­mai.

Kry­žių sta­ty­mo mo­ty­vus at­spin­di prie jų pri­tvir­tin­ti ar­ba juo­se įrėž­ti įra­šai: pa­dė­kos, mal­da­vi­mai, pra­šy­mai, pa­ža­dai, var­dai, da­tos, įvar­dy­ti svar­biau­si Baž­ny­čios ir tau­tos gy­ve­ni­mo įvy­kiai.

Kry­žius į kal­ną žmo­nės ne­ša as­me­ni­nių šven­čių, krikš­ty­nų, ves­tu­vių, iš­leis­tu­vių iš mo­kyk­los ir ki­to­mis pro­go­mis.

Pra­šy­mai

Au­to­mo­bi­li­nin­kų klu­bas mi­ni sa­vo gim­ta­die­nį ir pra­šo pa­gal­bos iš­lai­ky­ti bū­rį vie­nin­gą, neį­ga­lių­jų drau­gi­ja pra­šo pa­leng­vin­ti gy­ve­ni­mą, Lie­tu­vos ba­jo­rai pa­si­sta­tė kry­žių at­min­čiai. „Die­ve, pa­dėk iš­sau­go­ti gra­žią Lie­tu­vos ap­lin­ką“ – pra­šo Lie­tu­vos ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai.

Pra­šo­ma pa­lai­min­ti 4e kla­sės mo­ki­nius, ne­gi­mu­sias sie­las ir mo­ti­nų pa­mes­tus kū­di­kė­lius, nu­kreip­ti sū­nų tei­sin­gu ke­liu, sau­go­ti kai­mo mo­kyk­las, iš­reikš­tas no­ras na­mie tu­rė­ti an­ge­lė­lį, kad vy­ras nu­sto­tų ger­ti.

„Ap­sau­gok mū­sų kraš­to te­ri­to­ri­ją ir žmo­nes nuo al­ko­ho­liz­mo, van­da­lų, va­gių, fa­šis­tų, ko­mu­nis­tų, kan­kin­to­jų, žmog­žu­džių, te­gul kles­ti są­ži­nin­gu­mas ir tik­ra de­mok­ra­ti­ja“, – iš­rai­žy­ta šei­mos ži­nu­tė ant 2002 me­tais sta­ty­to aukš­to me­di­nio kry­žiaus.

Ar­tė­ja­ma ka­pi­nių link?

Ša­lia Švč. mer­ge­lės Ma­ri­jos skulp­tū­ros – mo­ne­tos, kry­žiai, su­dė­lio­ti iš ak­me­nu­kų. Po skulp­tū­ros ko­jo­mis gu­li juo­da ur­na su lip­du­ku „Ma­de in In­dia“ (pa­ga­min­ta In­di­jo­je). Kal­nas kai ku­riems lan­ky­to­jams at­ro­do tin­ka­mas at­neš­ti ne tik pe­le­nus, bet ir lai­ki­nuo­sius kry­žius iš ka­pi­nių, net ant­ka­pius. Klau­si­mas – ka­da pra­dės čia lai­do­ti? – ne­beat­ro­do iro­niš­kas.

„Už­sie­nie­čiai ste­bi­si, ko­dėl Kry­žių kal­ne pa­lai­do­ta tiek daug žmo­nių. Klau­sia, kur ka­pas, kur rei­kia ur­nas dė­ti“, – pa­sa­ko­ja Kry­žių kal­ną pri­žiū­rin­čios Meš­kui­čių se­niū­ni­jos se­niū­nė Jo­lan­ta Baš­kie­nė. Ji pra­šo žmo­nių prieš ne­šant lai­ki­ną­jį kry­žių nuo ka­po, bent len­te­lę su mi­ru­sio­jo var­du ir mir­ties da­ta nuim­ti.

Ši nuo­sta­ta įtrauk­ta į Šiau­lių ra­jo­no ta­ry­bos ne­se­niai pa­keis­tas Kry­žių kal­no lan­ky­mo ir kry­žių sta­ty­mo tai­syk­les.

Nuo šiol bus ga­li­ma sta­ty­ti ne aukš­tes­nius nei 3 met­rų kry­žius, nu­ro­do­ma, kad tik me­di­nius kry­žius, kop­lyts­tul­pius, sto­gas­tul­pius.

Nau­jo­se tai­syk­lė­se nu­ma­ty­ta, kad Kry­žių kal­ne ne­ga­li­ma triukš­mau­ti, de­gin­ti žva­kių ir el­ge­tau­ti.

„Aukš­tes­nius ne­gu tri­jų met­rų kry­žius rei­kia de­rin­ti su Meš­kui­čių se­niū­ni­ja. Jau ke­lis kar­tus va­žia­vau į vie­tą su žmo­nė­mis, ap­si­ta­rė­me, kur sta­ty­ti kry­žių. Ma­žų­jų kry­žių srau­tų nie­kas ne­re­gu­liuo­ja“, – ko­men­ta­vo J. Baš­kie­nė.

Se­niū­nė aiš­ki­na, kad po nak­ties vi­du­ry­je aikš­tės at­si­ra­dę kry­žiai iš­ke­lia­mi to­liau, jų nie­kas ne­griau­na. Lie­pos mė­ne­sį se­niū­ni­ja pra­dės šie­nau­ti Kry­žių kal­ną, nes ruo­šis at­lai­dams.

Van­da­lai ir sa­vi­va­lė

Kiek­vie­ną die­ną pran­ciš­ko­nų vie­nuo­ly­ne gy­ve­nan­tis bro­lis pran­ciš­ko­nas My­ko­las Ri­man­tas Let­kaus­kas OFM pra­de­da pa­si­vaikš­čio­ji­mu po Kry­žių kal­ną. Taip jau try­li­ka me­tų.

Pa­sak bro­lio My­ko­lo, kal­nas neiš­ven­gė di­džių­jų šven­to­vių li­ki­mo – jis lan­ko­mas ne iš pa­mal­du­mo, bet iš smal­su­mo. „Kry­žių kal­ną tarp tu­ris­tų iš­po­pu­lia­ri­no Po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II vi­zi­tas. Anks­čiau jis bu­vo ži­no­mas tik tarp ti­kin­čių­jų. Da­bar ta­po tu­ris­ti­nės at­rak­ci­jos ob­jek­tu“, – pa­ste­bi vie­nuo­lis.

Bro­lis pa­sa­ko­ja, kad be­veik prieš de­šimt­me­tį ant bal­tos Kris­taus sta­tu­los rau­do­nu flo­mas­te­riu bu­vo ang­liš­kai už­ra­šy­ta „Išsp­rog­din­kit ši­tą ge­tą“. Tems­tant, nie­ko ne­lau­kęs, vie­nuo­lis at­si­ne­šė ko­pe­tė­les ir pa­si­ly­pė­jęs švei­tė skulp­tū­rą.

Bro­lio My­ko­lo ma­ny­mu, su­griež­tin­tos tai­syk­lės su­ma­žins sa­vi­va­lę ir ne­pa­gar­bą. Tuo jis va­di­na ir prieš dve­jus me­tus pa­ne­vė­žie­čio me­ni­nin­ko spren­di­mą nu­griau­ti jo pa­ties su­kur­tą Ma­ri­jos skulp­tū­rą, o vie­toj jos at­ga­ben­ti pa­mink­li­nę len­tą su de­šim­čia Die­vo įsa­ky­mų.

Ats­pin­di gy­ve­ni­mą

Bro­liui My­ko­lui įstri­gu­si vie­no vo­kie­čių laik­raš­čio straips­nio ant­raš­tė „Kry­žių kal­nas: Lie­tu­vos šven­to­vė ar są­var­ty­nas?“. Pa­sak vie­nuo­lio, vo­kie­čius tik­riau­siai su­glu­mi­no daik­tai, ku­rių ne­tu­rė­tų bū­ti, pa­vyz­džiui, plast­ma­si­nių žais­liu­kų, aki­nių nuo sau­lės, ki­tų neįp­ras­tų daik­tų.

„Tu­ris­tai dvi kok­tei­lių laz­de­les su­kli­juo­ja kram­to­ma gu­ma kry­žiaus for­ma ir už­ka­bi­na. Su pa­mal­du­mu tai ne­tu­ri nie­ko bend­ra“, – ma­no bro­lis My­ko­las.

Jam skau­du, kad kai ku­rie daik­tai į Kry­žių kal­ną at­ke­liau­ja vien to­dėl, kad žmo­nės no­ri jais at­si­kra­ty­ti. Pa­vyz­džiui, mi­rė mo­čiu­tė, o jos kam­ba­ry­je bu­vę re­li­gi­niai pa­veiks­lai, kry­žiai, mal­dak­ny­gės, ro­žan­čiai, pir­mo­sios ko­mu­ni­jos liu­di­ji­mai su­ren­ka­mi ir ve­ža­mi į Kry­žių kal­ną.

„Bū­na, at­ve­ža po­lie­ti­le­ni­nį mai­še­lį ir pa­lie­ka“, – ap­gai­les­tau­ja vie­nuo­lis. Jo nuo­mo­ne, tai sim­bo­li­zuo­ja, kad žmo­nės ne­ša re­li­gi­ją lauk iš sa­vo na­mų.

Bro­lio My­ko­lo ma­ny­mu, Kry­žių kal­nas at­spin­di gy­ve­ni­mą. „Evan­ge­li­jo­je apie gė­rį ir blo­gį sa­ko­ma: leis­ki­te aug­ti ir kvie­čiams, ir pikt­žo­lėms. Taip ir čia – ne­pa­da­ry­si­me, kad bū­tų vien ge­ri da­ly­kai, bet rei­kia steng­tis“, – ra­gi­no vie­nuo­lis.