KT: prokurorų ir kitų pareigūnų algų koeficientai per krizę sumažinti neteisėtai

KT pažymėjo, kad įstatymų leidėjas gali sumažinti atlyginimus įvairiems asmenims, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Tačiau ir tokiais atvejais įstatymų leidėjas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus atlyginimų teisinis reguliavimas, teisių bei teisėtų interesų ir visuomenės bei valstybės interesų, t. y. paisyti proporcingumo principo reikalavimų.

Nutarime pažymėta, kad jau nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažinus pareiginės algos bazinį dydį asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai sumažinti vienodu mastu, vertinant procentais, ir tam pačiam laikotarpiui, o teisinis reguliavimas, kuriuo buvo sumažintas pareiginės algos bazinis dydis, pripažintas neprieštaravusiu Konstitucijai. Tuo tarpu ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo nustatyta papildoma prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų atlyginimų mažinimo priemonė - pareiginės algos koeficientų sumažinimas.

KT konstatavo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu kai kurių valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti neproporcingai: pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų jų atlyginimų dydžių proporcijos, o prokuroro, atliekančio sudėtingą aukštos kvalifikacijos darbą, kuriam reikalinga didelė patirtis ir atsakomybė, atlyginimo dydis priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo dydžio.

Nutarime pažymėta ir tai, kad, galiojant teisiniam reguliavimui, kuriuo sumažinti valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, buvo išskirta tam tikra jų grupė, kuriai pareiginės algos koeficientas ne tik padidintas, bet ir nustatytas didesnis net už tą, kuris buvo nustatytas iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo; be to, pakeistu teisiniu reguliavimu nurodytiems valstybės pareigūnams iš viso nebetaikytos papildomos atlyginimų mažinimo priemonės, nors galiojo teisinis reguliavimas, kuriuo sumažinti kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai. Vadinasi, taip prisidėta prie iki pareiginės algos koeficientų sumažinimo buvusių valstybės pareigūnų darbo užmokesčio proporcijų iškreipimo.

Taigi, nors įstatymų leidėjas galėjo pakeisti teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyti atlyginimai prokurorams ir kai kuriems kitiems valstybės pareigūnams, ginčijamas teisinis reguliavimas buvo nustatytas, nepaisant konstitucinių reikalavimų, todėl prieštaravo Konstitucijai.

Šis teisinis reguliavimas, kuriuo buvo nustatyti neproporcingai sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai, nebegalioja nuo 2014 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo nesumažinti šių valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientai.

KT sprendime pažymėta, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

Į KT šiuo klausimu kreipėsi Vilniaus apygardos administracinio teismas.