KT: Seimo sprendimas į rinkimų sąrašą grąžinti "darbiečius“ prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minimu Seimo nutarimu nėra pakeisti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai, tad pagrindu niekam neatsirado teisė užimti atsirasiančias laisvas Seimo narių vietas.  KT konstatuoja, kad galutiniai Seimo rinkimų rezultatai yra nustatyti Seimo 2012 metų lapkričio 14 dienos nutarimu.

Jei ne šis KT nutarimas, Seimo nare po Europos Parlamento rinkimų, kuriuose Darbo partija gavo vieną mandatą, būtų pretendavusi tapti Živilė Pinskuvienė.

KT savo nutarime pažymėjo, kad Seimui priimant sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų esminę reikšmę turi tai, kad per rinkimus buvo padaryta šiurkščių demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimų, kuriais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia.

„Tokie šių rinkimų principų pažeidimai gali būti padaryti nebūtinai pačių kandidatų į Seimo narius – juos gali padaryti ir kiti asmenys, siekiantys kandidatų į Seimo narius išrinkimo“, - pabrėžia Konstitucinis Teismas.

Jis taip pat pažymėjo, kad Seimas negali sudaryti prielaidų kandidatams, kurių išrinkimo siekiant buvo padaryti šiurkštūs demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų pažeidimai, įgyti Seimo nario mandato.

KT netinkama pripažino ir procedūrą, pagal kurią Seimas pakeitė ankstesnės kadencijos nutarimą dėl „darbiečių“ išbraukimo. KT nutarime pabrėžiama, kad galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų parlamentas priima tik remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, kad per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas.

„Nustatyti, ar per Seimo rinkimus buvo pažeistas rinkimų įstatymas, pagal Konstituciją gali tik Konstitucinis Teismas. Seimas negali iš naujo spręsti to paties teisės klausimo, kuriuo Konstitucinis Teismas yra pateikęs išvadą, ir jos nepaisyti“, - teigiama nutarime.

Konstitucinio Teismo nutarime taip pat konstatuota, kad Seimo nustatyti galutiniai rinkimų rezultatai negali būti keičiami, nebent tam atsirastų konstitucinis pagrindas, – tokiu atveju jie galėtų būti pakeisti tik tokia pačia tvarka, kokia buvo nustatyti, tik remiantis kita Konstitucinio Teismo išvada.

Į KT dėl Seimo nutarimo, kuriuo į rinkimų sąrašą grąžinti iš jo anksčiau išbraukti Darbo partijos atstovai Živilė Pinskuvienė, Jolanta Gaudutienė, Jonas Pinskus bei Vytautas Gricius, kreipėsi grupė Seimo narių.

Praėjusių metų liepos 2 dienos nutarimu Seimas valdančiųjų balsais į Darbo partijos rinkimų sąrašą daugiamandatėje 2012 metų Seimo rinkimų apygardoje vėl įrašė keturis šios partijos atstovus, išbrauktus iš sąrašo dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Ž.Pinskuvienė „darbiečių“  rinkimų sąraše buvo įrašyta 23-ioje vietoje, J.Gaudutienė - 24-oje, J.Pinskus - 25-oje, V.Gricius - 35-oje.

Minėtus „darbiečius“ Seimas po rinkimų pažeidimus įvertinusio KT sprendimo išbraukė iš rinkimų sąrašo, tad trys iš jų neteko galimybės tapti parlamentarais. Jie minėti balsų pirkimo skandale, tačiau baudžiamojoje byloje buvo tik liudytojai.

Skundą dėl Seimo rinkimų rezultatų nagrinėjęs KT buvo konstatavęs, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. KT savo išvadoje pareiškė, kad Rinkimų komisija turėjo informacijos apie galimą balsų pirkimą minėtų kandidatų naudai, tačiau į ją neatsižvelgė.

Remdamasis KT sprendimu Seimas užpernai lapkričio 14 dieną buvo priėmęs sprendimą, kad Darbo partijos kandidatai Ž.Pinskuvienė, J. Gaudutienė bei J.Pinskus nėra išrinkti Seimo nariais. Jų vietas Seime užėmė kiti „darbiečių“ kandidatų sąrašo atstovai. Tačiau „darbiečių“ iniciatyva naujoji valdančioji dauguma reabilitavo minimus politikus ir grąžino juos į rinkimų sąrašą, bet po KT sprendimo šis nutarimas netenka galios.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.