Buveinės dvi - adresas vienas
Kodėl jaunimui, bendruomenėms ir akliesiems Vilniuje skiriami rūsiai, o štai organizacijai „Konservatyvioji ateitis“ atiteko tvarkingos patalpos sostinės centre, pirmame aukšte, rakinamoje laiptinėje. Langai į rytų pusę, tad „Konservatyviosios ateities“ biurą kasryt pašildo saulutė. Ir visa tai vos už 30 litų per mėnesį. „Bet mes nors kapeiką mokam į savivaldybės biudžetą, ne taip, kaip kiti“, - paaiškino konservatorius teisininkas, „Konservatyviosios ateities“ vadovas Vaidas Šalaševičius.
Tiesa, iš „Konservatyvios ateities“ biuro netrukus gali pasklisti ir daugiau konservatyvių idėjų, nes Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime referentė Jūratė Mockuvienė tuo pačiu adresu įregistravo dar vieną viešąją įstaigą - Vasario 16-osios asociaciją. Kitų patalpų iš sostinės dar negavo, nes pagal popierius organizacija turi veikti mažiausiai dvejus metus.
Sostinės centre kilometro spinduliu jiems skirtose patalpose įsikūrę net 4 konservatorių taškai. Du iš jų labai dideli - vienas jų, 122 kv.m, Kaštonų gatvėje, priešais Lukiškių aikštę, o prie pat Prezidentūros rūmų įrengta centrinė partijos būstinė net per du naujos statybos daugiabučio namo aukštus. Čia prisiglaudusi ir Jaunųjų konservatorių lyga.
Turtas išsprūdo iš konservatorių glėbio
Konservatoriai dar kaip kraitį buvo gavę patalpas sostinės centre, Pylimo ir Ligoninės gatvių sankirtoje, kai „susituokė“ su Valentino Stundžio vadovaujamais Lietuvos krikščionimis demokratais. Šie savo politinei veiklai vykdyti iš Valstybės turto fondo buvo gavę patalpas per 3 aukštus.
Anot V.Stundžio, patalpos atiteko konservatoriams, jie ilgus metus mokėjo mokesčius už patalpų šildymą bei kitas komunalines paslaugas, nors realiai patalpose politinė veikla nebuvo vykdoma. Kodėl patalpų penkerius metus po „vedybų“ nepaleido iš glėbio, konservatoriams Seime atstovaujantis V.Stundys įtikinėja nežinąs.
Bet šis turtas konservatoriams išsprūdo iš rankų. „Atėmė“, - konstatavo V.Šalaševičius.
Dar vienos didelės patalpos sostinės centre taip pat išsprūdo iš konservatorių rankų. Vilniaus apskrities viršininko administracija Gedimino prospekte buvo suteikusi patalpas konservatoriaus Manto Jurgelaičio vadovaujamai viešajai įstaigai Teisės ir demokratijos plėtros centrui. Panaikinus viršininko administraciją ir papūtus nepalankiems vėjams rinkimuose, iš šio centro patalpos buvo atimtos. „Turbūt užsidarysime“, - ateities be patalpų nebemato jo vadovas.
Mokytoja
Kaip tyčia, patalpos, į kurias koją įkėlė Konservatorių partijos atstovų įkurtos visuomeninės organizacijos, yra įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą. Keistai atrodo ir tai, kad Vyriausybės leidimu šios partijos būstinės Kaštonų gatvėje ir priešais Prezidentūrą taip pat įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą.
Kaip rodo valstybės turto privatizavimo patirtis, tas, kas įkėlė koją ir padidino patalpų vertę, tas turi pirmenybę įsigyti patalpas už likutinę vertę, pritaikius nusidėvėjimą ir kitus turto vertę mažinančius kriterijus.
V.Šalaševičius tikina, kad partijos atstovai neketina privatizuoti valstybės turto. Bet kaip patikėti partijos teisininko įtikinėjimais, kai partija turi mokytoją, parodžiusią, kaip pasisavinti valstybės turtą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Andriaus Kubiliaus uošvė Elena Valerija Žaidienė už gražius pažadus įkurti katalikišką gimnaziją buvo gavusi sostinės centre visą Augustijonų vienuolyno ansamblį. Jos apetitas buvo toks didelis, kad kartu su pastatų kompleksu sostinės senamiestyje ji savo vadovaujamos Lietuvos katalikų mokytojų sąjungos nuosavybėn priglaudė net ir Šv.Marijos Ramintojos bažnyčią, ją vėliau išnuomojo mobiliojo ryšio bendrovei, o suformavus žemės sklypą ruošėsi grandiozinėms statyboms. Mokyklos, kurią žadėjo, žinoma, neįsteigė. Į kovą dėl šio turto susigrąžinimo iš A.Kubiliaus uošvės stojo prokurorai. Turtą iš uošvės rankų jie išplėšė tik per teismą, tačiau iki to laiko ji dalį patalpų jau buvo spėjusi išparceliuoti. Teismas A.Kubiliaus uošvės padarytus nuostolius įvertino daugiau kaip milijonu litų ir priteisė atlyginti žalą.
Patalpos - pereinamasis prizas
Kokia dar partija turi tiek daug patalpų sostinės centre? Ogi Darbo partija. Vos kilometro spinduliu pačioje sostinės širdyje - net trys didžiulės būstinės.
Vienas patalpas Ankštojoje g.3, netoli Seimo, sostinės savivaldybė suteikė pirmajai Darbo partijai, kuriai iškelta baudžiamoji byla dėl juodosios buhalterijos. Po teisinių manevrų pirmosios Darbo partijos nebeliko, buvo įkurta Darbo partija (leiboristai). Leiboristų partija buvo bekraitė, bet į naująjį juridinį darinį Darbo partija, kurios oficialiai nebeliko, atsinešė savo kraitį - 250 kv.m patalpas pagal panaudos sutartį iki 2018 metų rugsėjo.
Turtingos nuotakos
Dar vienas patalpas Darbo partija kaip kraitį gavo po susijungimo su Naująja sąjunga. Partijos nebeliko, o patalpos atiteko Darbo partijai.
Nuotakos būta turtingos - patalpų Gedimino pr.10 plotas siekia net 469 kv.m. Čia prisiglaudė ir Darbo partijos jaunimo organizacija „Darbas“.
Po tuoktuvių su Gedimino Vagnoriaus vadovaujama Krikščionių partija Darbo partijos patalpos dar išsiplėtė. G.Vagnorius irgi buvo „turtinga nuotaka“, tad į Darbo partijos glėbį atėjo su geru kraičiu - 92 kv.m patalpomis sostinės Odminių gatvėje, priešais Arkikatedrą baziliką. Patalpos itin patogios Darbo partijos žmonių idėjoms sklisti, nes langai - tiesiai į prestižinę senamiesčio gatvę, įėjimas patogus - iš gatvės. Langai į pietryčių pusę, todėl niekada netrūksta nei saulės šilumos, nei šviesos. Žodžiu, pati tinkamiausia vieta partijos būstinei.
Mero partija be patalpų
„Sąjunga Taip“ neturi jokių patalpų ir neturėjo“, - parašė Artūro Zuoko vadovaujamos „Sąjungos Taip“ atsakingasis sekretorius Robertas Filistovičius. Čia tai naujiena. Visos partijos sostinės centre susikombinuoja patalpas, o meras nieko neturi.
Anot R.Filistovičiaus, partijai patalpų nė nereikia, nes daug ką galima nuveikti internetu, o partijos renginiams išnuomojamos konferencijų salės viešbučiuose.
Tačiau tokiu pat pavadinimu kaip ir politinė sąjunga yra registruota visuomeninė organizacija „Taip“. Organizacijų vadovai tie patys, internetinė svetainė ta pati. Net ir atsakingasis sekretorius abiejose įstaigose tas pats. Tik partijai R.Filistovičius sekretoriauja už dyką, o viešojoje įstaigoje - už algą. Asociacijos patalpos - privatizuojamų objektų sąraše.
Tame pačiame pastate įsikūrusi ir Liberalų sąjūdžio būstinė, tačiau šios patalpos, deja, į privatizuojamų objektų sąrašą nepateko.
Neregiams šviesos nereikia?
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga iš sostinės savivaldybės Skroblų gatvėje yra gavusi net 424 kv.m ploto patalpas. Oho! Tokio dydžio patalpos neskirtos nė vienai politinei partijai. Skroblų g.27 renkasi silpnaregiai, o Skroblų g.29 skirtos patalpos Lietuvos aklųjų bibliotekos skyriui. Valdininkija, suprasdama sunkią neregių dalią, patalpas skyrė nemokamai, pagal panaudos sutartį. Likimo nuskriaustiesiems tereikia susimokėti už elektrą, šildymą ir kitus patogumus.
Valdininkai žino, kad aklieji saulės šviesos nemato, todėl skyrė patalpas daugiabučio rūsyje. Koks patogumas! Gretimo namo rūsys skirtas Lietuvos aklųjų bibliotekai. Net ir eiti toli nereikia, viso labo nuo vieno namo rūsio iki kito.
Jaunimo kultūra bręsta rūsiuose
Ir jeigu kas bandytų grūmoti, kad Lietuvos valdžia nesirūpina jaunimu, būtų visiškai neteisūs. Štai sostinėje Naujininkų vaikų ir jaunimo klubas yra gavęs net 132 kv.m ploto patalpas. Už dyką! Rūsyje.
Vilniaus vaikų ir jaunimo klubas „Ąžuoliukas“ 48 kv.m ploto patalpas gavo pačiame sostinės centre, Palangos gatvėje. Irgi už dyką! Irgi rūsyje.
Vaikų ir jaunimo klubas „Jaunystė“ sostinėje taip pat gavo patalpas. Šiek tiek kuklesnes - vos 15 kv.m kamurkėlę rūsyje. Bet už dyką!
Ne tik aklieji, jaunimas ir partiniai gauna patalpas. Štai Šnipiškių seniūnijos bendruomenės veiklai yra skirtos net 105 kv.m patalpos. Iš bendruomenės miesto valdžia už nuomą nelupa. Rūsys už dyką! Dykai rūsiu naudojasi ir Fabijoniškių bendruomenė, kurios veiklai skirti net 272 kv.m be saulės šviesos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą