Tęsiant temą
Šią savaitę mūsų valstybės politikai pradėjo ieškoti įrankių, kuriais būtų galima nukirsti rekordiškai pabrangusio kuro kainų keterą, tačiau lietuviškas charakteris ima viršų ir iniciatyvos virsta tik nesusikalbėjimų skeveldromis.
Todėl iš toliau į problemas žvelgiantys Europos Parlamento nariai drąsiai beria žirnių saują po mūsų šalies institucijų klerkų keliais ir teigia, kad dabartinėje situacijoje sprendimus priimti reikia savo pačių kieme, tačiau ryžtingai bei vieningai.
Kol Lietuvos valdžia atsikalbinėja, kartoja burtažodį "ES direktyvos" ar riejasi dėl politinės spalvos neatitikimų, kai kurios kitos Europos Sąjungos (ES) šalys aukščiausiu lygiu jau imasi iniciatyvų siekiant amortizuoti kuro kainų šuolio poveikį.
Subrendo rezoliucijai
Šią savaitę Seimo opozicijai priklausantys liberalcentristai pabandė surizikuoti ir parlamentui pateikė parengtą rezoliuciją, kurioje išdėstomos priemonės degalų krizei spręsti.
Minėtame dokumente Vyriausybė raginama nedelsiant kreiptis į įgaliotas ES institucijas ir siekti galimybės sumažinti minimalų akcizą už naftos produktus, privalomą naftos produktų kiekį, kokybės reikalavimus bei imtis kitų teisėtų bei pagrįstų priemonių naftos produktų kainų augimo poveikiui sumažinti.
Anot opozicijos atstovų, esą Vyriausybė dabar bijo pripažinti, kad neturi jokio plano, kaip būtų galima spręsti iškilusią "juodojo aukso" problemą.
Tačiau antradienį parlamente tokia iniciatyva buvo pakeista sprendimu sudaryti specialią iš įvairių frakcijų atstovų suburtą komisiją, kuri iki šiandien parengtų papildytą, suderintą bei pakoreguotą rezoliucijos dokumentą.
Jei šiandien Seimas balsuos už rezoliuciją, esą Vyriausybė privalės į ją reaguoti, antraip tarp įstatymo leidėjų ir vykdomosios valdžios atsirastų itin nepageidaujama trintis.
Tačiau Seimo valdantieji jau dabar gana skeptiškai vertina liberalcentristų siūlymus.
"Mes daug kur nepritariame, todėl žiūrėsime, kaip pavyks suderinti pozicijas iki ketvirtadienio. Iš esmės remiame Vyriausybės poziciją - jei kuro kainų kilimo tendencijos išsilaikys, reikės paruošti programą, kuri amortizuotų neigiamą poveikį. Vyriausybė daro tuos sprendimus, kurių reikia. Nemanome, kad būtina kokia nors speciali rezoliucija", - "Vakarų ekspresui" sakė Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas.
Stinga bendravimo
Pasak buvusio finansų ministro Algirdo Butkevičiaus, šiandieninėje situacijoje Vyriausybė per mažai bendrauja su kitų šalių atstovais.
"Turėtų vykti pokalbiai tarp Sąjungos finansų ministrų. Taip pat manau, kad naujosios valstybės narės galėtų kooperuotis ir veikti išvien, nes pavienėmis iniciatyvomis europiniu lygiu nieko nepasieksi. Juk turime šalininkų - pavyzdžiui, Austrija pasisako už tai, kad iki 2007 metų būtų galima sumažinti akcizų tarifą", - "Vakarų ekspresui" sakė parlamentaras.
Žinia, praėjusią savaitę su visų ES valstybių finansų bei ekonomikos ministrais susitikęs mūsų atstovas Zigmantas Balčytis grįžo nieko nepešęs, nes niekam ir neprieštaravo.
Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Vytas Navickas mūsų dienraščiui sakė, kad "situacija yra išanalizuota ir žinoma".
"Akcizų klausimas - kebliausias, tačiau aišku, kad Lietuvoje jis mažiausias ir nebėra, kur mažinti. Be to, iš kuro akcizų Lietuva kasmet gauna apie 1 milijardą litų pajamų. Manome, kad vienas iš svarstytinų sprendimo būdų - sumažinti normatyvus, taikomus kuro importuotojams", - sakė politikas.
Jis paaiškino, kad vietoje dabar privalomų 9 proc., galima būtų taikyti mažesnius tarifus kuro kiekiui, kurį privalo sandėliuoti valstybės rezervui importuotojai. Esą šis siūlymas pagyvintų kuro įvežimą.
Pavyzdžiui, Latvijoje tereikia rezervui palikti 3 proc. importuojamo kuro.
V. Navickui liberalcentristų rezoliucija pasirodė "neefektyvi, paraginimas veikti be priemonių".
Padėjo blokados
Kol mūsiškiai įstatymų kalvėje stumdosi ir ginčijasi, kokių sprendimų reikia Lietuvai ir kaip išpildyti rinkėjų lūkesčius, kitų ES valstybių valdžios elgiasi atsakingiau.
Galima manyti, kad Lietuvos valdžios sprendimai dėl kuro problemos buksuos tol, kol neprasidės streikai bei blokados šalyje - tokių pavyzdžių jau esama Senajame žemyne.
Pavyzdžiui, Prancūzija ketina suteikti degalų mokesčių lengvatų ūkininkams, o prezidentas Žakas Širakas paragino mažmenininkus sumažinti kainas.
Pranešama, kad degalų prekybos bendrovės sumažino kainas Austrijoje, kai Vyriausybė pagrasino įvesti vienkartinį mokestį jų pelnui.
Belgija, Lenkija ir Vengrija taip pat paskelbė apie veiksmus sušvelninti didėjančių kainų smūgį vartotojams.
Tokių priemonių minėtos šalys buvo priverstos imtis po to, kai krovinių vežėjai, ūkininkai ir automobilininkai iškėlė protesto vėliavas.
Tačiau Vokietijos kancleriui Gerhardui Šrioderiui augančios degalų kainos tik "tikrai kelia nerimą", o britų valdžia atmetė degalų akcizo sumažinimo galimybę ir paragino Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) nares padidinti gavybą bei investuoti į perdirbimo gamyklas.
Pasigenda ryžto
Nors Lietuvos valdžia dėl neįvardijamų priežasčių niekaip nenori ieškoti bendraminčių tarp kitų valstybių, būtent tokią išeitį mato "Vakarų ekspreso" kalbinti Europos Parlamento nariai.
Jie taip pat pripažino, jog kuro problemą galima bandyti spręsti ir savo šalies vyriausybiniu lygiu.
Pasak Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų komiteto narės Margaritos Starkevičiūtės, toms šalims, kurių vyriausybės vykdo tinkamą struktūrinę politiką, t.y. skatina energijos taupymą, naujų technologijų pramonę, energijos kainų kilimas turi daug mažesnę įtaką.
"Ar kam nors teko girdėti Lietuvos ūkio ministro pasisakymą apie ruošiamą įgyvendinti ūkio struktūrinę politiką? O kokiems projektams yra panaudojamos Sąjungos lėšos?" - klausė politikė.
Ji atmetė kolegų Lietuvoje aiškinimus, esą reikia solidarizuotis su didžiosiomis ES valstybėmis ir laikytis tik bendros politikos.
"Europos Sąjunga yra atvira organizacija ir kiekvienas jos narys gali prašyti padėti spręsti jo problemas. Nėra nepajudinamų sprendimų ir visuomet yra galimybių bent laikinai keisti nusistovėjusias taisykles, jei tik mes įrodysime, kad kitu atveju Lietuva patirs rimtų nuostolių. Tačiau, norint įrodyti, reikia dalyvauti pasitarimuose, teikti faktinę medžiagą, siūlyti sprendimus ir prašyti pagalbos", - "Vakarų ekspresui" sakė europarlamentarė.
Išeičių yra
Jai antrino ir kitas europarlamentaras Gintaras Didžiokas, kuris pateikė Belgijos politikų pavyzdį - tokio esą galėtų imtis ir Lietuva.
"Kai tik iškilo kuro kainų problema, šios valstybės ne tik Vyriausybė, bet ir viena kitai oponuojančios partijos pradėjo imtis veiksmų. Vienas iš rastų kelių - papildoma parama energiją taupančioms programoms. Numatoma kiekvienam namų ūkiui per metus energijos taupymui skirti po 75 eurus (259,5 litų), padvigubinti paramą namų šildymui, dvigubų langų įrengimui būstuose. Taip skatinama kuo mažiau sunaudoti resursų", - mūsų dienraščiui pasakojo G. Didžiokas.
Belgai svarsto galimybę mažinti ir Pridėtinės vertės mokestį (PVM) benzinui.
"Mes šiuo klausimu turime labai rimtų argumentų - siekiame įsivesti eurą, o dėl naftos produktų brangimo yra grėsmė didesnei nei leistina infliacijai. Juk ir Briuselyje suvokiama, kad tos pasekmės - tam tikras fors mažoras, ne mūsų kaltė, ne spragos tvarkant finansus valstybėje ar ekonomikos augimo, administravimo momentai", - sakė politikas.
Anot jo, todėl galima būtų apeliuoti į laikinas priemones: pavyzdžiui, sumažinti PVM benzinui nuo 18 iki 5-8 proc. Tai neva palengvintų naštą daugeliui gyventojų.
"Manau, valstybė šioje vietoje daug neprarastų, nes tie "nukirpti" pinigai sugrįžtų į vartojimą per mažmeninę prekybą. O energetiniai resursai gyventojams būtų pigesni. Belgai svarsto šį klausimą ir tariasi, kaip reikės apsiginti prieš Europos Komisiją", - teigė pašnekovas.
Biodegalų klausimas
Belgijoje šiuo metu yra diskutuojama ir dėl naftos perdirbimo maržos, kuri esą yra nepateisinama.
"Tai tiesiogiai susiję ne su pasaulinėmis naftos kainomis, o su palankia situacija norint padidinti pelną. Reikėtų peržiūrėti tuos dalykus ir įvesti tam tikrą reglamentavimą", - teigė G. Didžiokas.
Anot jo, ne mažiau svarbus dalykas - skatinti alternatyvaus kuro, biodegalų naudojimą. Esą niekas nedraudžia ES narei apsispręsti ir didinti procentą biologinio kuro, kuris turėtų būti sunaudojamas valstybėje pagal dabar nubrėžtus reikalavimus.
"Tai sumažintų priklausomybę nuo naftos kainų, pačių "juodojo aukso" perdirbėjų įtaką. Šiam procesui labiausiai priešinosi naftininkai, nes minėtas klausimas niekada nebuvo forsuojamas pačioje Sąjungoje, biodegalų rinkos sukūrimas - vis dar labiau deklaratyvus", - teigė pašnekovas.
Europarlamentaras G. Didžiokas pateikė Belgijos valdžios pavyzdį: "Kai tik iškilo kuro kainų problema, šios valstybės ne tik Vyriausybė, bet ir viena kitai oponuojančios partijos pradėjo imtis veiksmų", - sakė jis. ELTOS nuotr.
M. Starkevičiūtės nuomone, toms šalism, kurios vykdo tinkamą struktūrinę ūkio politiką, kuro kainų kilimas turi daug mažesnę įtaką. Lietuvoje minėtos politikos požymių ši europarlamentarė randa itin mažai. Algirdo KUBAIČIO nuotr.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą