Darbo rinka
Paaiškėjus, jog užsienin emigravę lietuviai į tėvynę grįžti nesiveržia, šalies valdžia susirūpino, kaip palengvinti darbo jėgos imigraciją iš užsienio, ypač trečiųjų šalių.
Valstiečių liaudininkų frakcijos Seime seniūnės Aldonos Staponkienės iniciatyva uostamiestyje surengta diskusija "Darbo jėgos iš užsienio įvežimas ir integracija Klaipėdos regione".
"Klaipėdoje darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo problema ypač aktuali. Nemažai uosto įmonių vadovų skundžiasi kvalifikuotos darbo jėgos stoka - stinga laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų, dažytojų", - sakė A. Staponkienė.
Seimo narės teigimu, užsieniečių įdarbinimas teoriškai turėtų trukti porą mėnesių, bet darbdaviams neretai tenka laukti kur kas ilgiau, o tokia sudėtinga sistema stabdo efektyvų darbą.
Emigrantus keičia imigrantai
Pasak užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno, diskusija buvusi reikalinga tam, kad išgirdus iš darbdavių, profesinių sąjungų bei kitų institucijų atstovų apie realią padėtį, būtų galima teikti siūlymus Vyriausybei dėl imigracijos politikos įgyvendinimo.
Ministras pripažino, jog sustiprėjusi darbo jėgos imigracija gali turėti ir neigiamų pasekmių - paskatins emigruoti dar daugiau mūsų tautiečių. Vis dėlto, anot jo, imigracija reikalinga tam, kad užtikrintų greitą ir efektyvų Lietuvos ekonominį augimą.
"Neužtikrinę Lietuvos ekonomikos augimo ir gerovės emigracijos nesustabdysime. Iš 25 vietos tarp visų ES valstybių turime pakilti bent į vidurį", - pabrėžė P. Vaitiekūnas.
Pasak jo, 1990-2006 metais Lietuvą paliko 447 tūkst. lietuvių, o per tą patį laikotarpį atvyko 87 tūkstančiai žmonių, tarp kurių - tik 25 tūkst. grįžusių mūsų tautiečių.
"Kol kas viltys, kad galėsime suvaldyti imigraciją susigrąžindami lietuvius, nepasitvirtino", - sakė ministras.
Jis taip pat pridūrė, kad Airija lietuvių tebelaukia išskėstomis rankomis - tai patvirtinęs pats šios šalies užsienio reikalų ministras, prašęs nukreipti lietuvius ne, pavyzdžiui, į Ispaniją, o Airijon.
Nesulaukia proceso pabaigos
Tuo tarpu darbdaviai Lietuvoje susiduria su įvairiomis problemomis, trukdančiomis pasinaudoti darbo jėga iš užsienio šalių.
Pasak "Vakarų laivų gamyklos" personalo direktoriaus Tomo Vainoriaus, norint įdarbinti užsienietį, sutvarkyti dokumentus užtrunka apie 3 mėnesius. Kvalifikuotas specialistas, anot jo, turi iš kažko gyventi, todėl šitiek laiko paprastai nelaukia. Dar vienas apsunkinimas užsieniečiams - skirtingas laikotarpis (vieneri ir dveji metai), kuriam suteikiamas leidimas gyventi ir leidimas dirbti.
T. Vainorių stebina ir reikalavimas pateikti užsieniečio darbo stažą įrodančius dokumentus. Kvalifikaciją žmonės gali įrodyti sertifikatais, o darbo stažo dokumentus surinkti ir pateikti - ne visada.
Pasak T. Vainoriaus, kvalifikuotų įmonei reikalingų specialybių darbuotojų Lietuvoje trūksta, o užsakymų paketas auga kasmet. Tam, kad užsakymus būtų galima išpildyti, kviečiami darbuotojai ir iš ES, ir iš visur kitur.
Trūksta jūrinių specialybių atstovų
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos duomenimis, mūsų regione labiausiai reikia kvalifikuotų jūrinių specialybių atstovų - laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų, smėliuotojų.
Jie daugiausiai ir įsivežami iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos.
Darbo jėgos imigracija mūsų regione nuo 200 žmonių 2003-iaisiais išaugo iki 1500 praėjusiais metais.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą