Laivių galvos skausmas - jaunimas klystkeliuose

Pajūrio kaimai ir miesteliai

Laiviai - Kretingos rajono kaimas už kilometro į rytus nuo Salantų, abipus kelio Salantai-Plateliai. Netoliese prateka Bubinas, nedidelis Salanto intakas. Gyvena beveik 400 žmonių, daugiau nei 100 šeimų. Ratu aplink Laivius išsidėstę Tūzai, Žeimiai, Gargždelė, Salantai ir Erlėnai.

Seniau aplink visur tyvuliavęs vanduo. Ant Bubino kranto augęs milžiniškas ąžuolas, prie kurio švartuodavosi laivai. Pasak vienų, tai esą išgalvota legenda kaimo pavadinimui atskleisti, kiti tvirtino, jog vaikai iš tikrųjų radę buvusią prieplauką. Ne šiaip sau Laivių vėliava - su laivais, - aiškino.

Akmeninės kompozicijos abipus kelio iš toli primena pareinančias būtybes

Laiviai - istoriškai senas, kadaise didelių ūkių kaimas, kuris mažėjo, nyko, tačiau po melioracijos staiga išaugo, mat valdžios nurodymu atsikėlė didžioji dalis Tūzų kaimo gyventojų. Kadangi tūziškius apgyvendino vienoje vietoje, kad būtų paprasčiau susigaudyti, o gal kad ne taip skaudėtų, gyventojai sugalvojo Tūzų gatvę, Laivių gatvę ir Skersgatvį. Dar Vaitkaus pavadinimas vienai gatvelei "prilipo".

Įspūdingų vaizdų Laivių apylinkėms nepašykštėta. Žmonės pasakojo apie senkapius už upės, koplytėlę, apie tris malūnus, piliakalnius, patys stebėdamiesi, kad jų nepasiekė kaimo turizmas. Tačiau turistų, ypač vasarą, netrūksta - pro čia parenkami maršrutai iki Platelių ežero, esančio už 15 kilometrų .

Laiviškiai džiaugėsi biblioteka, kurioje Ramutė Reikienė išdirbo 22 metus

Kur pradingo kaimo nuotaika?

Gal po įvykių Skuodo rajone laiviškiai atidžiau pažvelgė į savo kaimą ir išsigando dėl jaunimo. "Bakuriatai" duodas, nėr kas sutramdytų"; "Tokie "dragai" vyksta - girto jaunimo pasivažinėjimai po kaimą, dėl vaikų bijome"; "Pastatė krepšį, po nakties neliko sveiko"; "Jaunimas mėgsta buvusioje mokykloje lankytis, ten girtuokliauja", - skundėsi gyventojai. Mąstydami, kodėl taip yra, padarė išvadą, kad jaunuomenei nėra kas veikti, jos niekas niekur nenukreipia, turėdama energijos - ardosi, akmenis ritinėja, o kelininkai nespėja ženklų statyti. Vyresniesiems, pastebėjo, renginių yra, o jaunimui - ne.

Visa medžiaga senajai Reikų trobai buvo paruošta Šatraminiuose

Bibliotekininkės Ramutės Reikienės žodžiais, kultūrinis kaimo gyvenimas, kuriam vadovauja kultūros namų direktorė ir bendruomenės pirmininkė Stasė Preibienė - aktyvus, bet į vakarones eina vis tie patys, viso kaimo renginiuose nepamatysi. Tik spalio vidury į tradicinę vakaronę suėjo kaip niekuomet daug žmonių.

Turi Laiviai folklorinį ansamblį, turėjo ir teatrą, sulaukusį pripažinimo - net į tarptautinį teatrų festivalį "Pienių vynas" Skapiškėse pateko. Tačiau "artistams" pradėjus dirbti kitur, repeticijoms laiko neliko.

Aštuntokės Dalia (kairėje) ir Edita pagal didelį būrį vaikų kaimui prognozavo augimą

Mūsų laikais, anot anksčiau kaimynystėje Žeimiuose gyvenusios Joanos Ruginienės, prašinėti nereikėjo: "Sekmadieniais visi traukė į bažnyčią, grįžę pašerdavo gyvulius, po to rinkdavosi visas kaimas į vieną kiemą, senieji pasidengs stalą, vieno butelio iki tamsos užtekdavo, kas kortavos, kas anekdotus pasakos, kas grajys, o jaunimas šokdavo. Prie kits kito eisime į vardynas, gimtadienius. Būdavo, kopūstų patušijai, viena butelka, vainikus pindavome, duris į visą rinkį, kėdę puošėme, jei jubiliejus koks, kilnojome, būtinai šokome", - pasakojo A. Reikienė.

Šiandien linksmumas, laiviškių pastebėjimu, kaime dingęs - nors gyvena geriau, gardžiau pavalgę, drabužių daugiau turi, o linksmumo nėra. "Į kiautą, atkūrus Lietuvą, sulindo, išlindo tik vienas kitas", - pastebėjo R. Reikienė, pridurdama, jog kolūkio laikais vakaronių daug daugiau būdavę.

Anicetas ir Agripina Reikai santuokoje - jau 50 metų

Pasak R. Reikienės, po Naujųjų biblioteka gaus penkis kompiuterius, gal internetu kas susidomės, tik baugu, pasiguodė, kad biblioteka nešildoma. Apskritai kaime žiemos nelaukiama, ypač vyresniųjų, nes kuras žmonėms atrodo brangus, kyla nesutarimų dėl valymo.

Sugalvojo paukščius

Tačiau yra kas ir be renginių, net neišeidami iš namų, veiklos susiranda. Bronės Vasiliauskienės namai pilni ryškiaspalvių povų, raibų vištų, net gulbė ant spintos baltuojanti. Visą paukščių karalystę sukūrė pati - megzdama, siūdama ar dar kitaip, vis kokią detalę patobulindama.

Iš naujoviškų gėlių Bronei Vasiliauskienei labiausiai patinka surfinijos

Tačiau tikrasis laiviškės hobis - gėlės. Už sodybos tvarkymą apdovanojimus skynė Laiviuose ir Tūzuose, kur gyveno iki melioracijos.

"Kai trylikos metų tarnavau pas ūkininką, šiaip taip leido pasisodinti prie kamaros nediduką darželį, ir pasisodinau žemčiūgų, nasturtų ir "biesakelių", dar iki saulės tvarkydavau, darbo metu juk negalėjai. Kai pražydo, pats ūkininkas tarė: "Aš nemislijau, kad taip gražiai bus", o moterys stebėjosi, kad vaikas galėjo taip padirbti."

Kaimas ant tėvų žemės

Užsukus pas Agripiną ir Anicetą Reikus, susidarė įspūdis, kad niekur linksmybės nedingo, o užsibuvo pas juos. Ypač linksma atrodė Agripina, paaiškinusi: "Anksčiau buvome vienkiemis, trobelių nedaug, čia su tuo ta ra rai, čia su tuo. Visiems buvo linksmiau, o man daug linksmesnis gyvenimas amžiaus gale. Nors visą gyvenimą užteko "pasižviegti". Ir dabar, kad ir su "krakėmis". Juoks, žinokite, sveikata".

Koplytėlės, kryžiai - laiviškių meilės gyvenimui ženklai

Anicetas Reika - tikras laiviškis. Pasak jo, visa gyvenvietė, kuri vaikystėje atrodžiusi labai graži, - ant jo tėvų žemės.

Net Reikų troba linksmai nudažyta. Beje, jai - maždaug 200 metų. Pasistatė ją dvarų laikais vokietis Gafilderis Liaučys, buvęs miškų urėdas. Turėjęs jis tarnaitę su vaiku. "Mano tėvas tą vaiką paėmė į žmonas, ir paliko tėvui tą trobą, ir joje štai trečias žmogaus amžius baigiamas nugyventi", - pasakojo Anicetas.

Audra VENCKUVIENĖ