Nesibaigianti egzaminų reforma: kada bus gana?

Kodėl neleidžiama mokiniams ramiai ruoštis žinių patikrinimui ir kam reikalingi nesibaigiantys egzaminų pokyčiai, kurie kelia didžiulį stresą švietimo bendruomenei, o labiausiai - mokiniams, tampantiems sistemos įkaitais ir bandomaisiais triušiais? Šiuos klausimus „Vakarų ekspresas“ uždavė LŠT atstovui, Švietimo mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), bei Lietuvos pedagogų profesinės sąjungos narei.

Ką siūlo

LŠT pristato 6 ateityje galimus egzaminų scenarijus. Pagal pirmąjį tvarka liktų tokia pati, kaip dabar, - visi egzaminai turėtų dvi dalis, laikomas vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje.

Pagal antrąjį modelį, išliktų visi šiuo metu vykdomi egzaminai, tačiau jie būtų vienos dalies, o dviejų dalių išliktų tik du valstybiniai brandos egzaminai - lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos.

Pagal trečią variantą liktų vienos dalies egzaminai, kaip būdavo anksčiau.

Ketvirtuoju siūloma mokiniams laikyti tik du egzaminus - lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos. Juos sudarytų dvi dalys. Šių egzaminų galutinio rezultato pakaktų ir mokyklai baigti - brandos atestatui gauti bei studijų krepšeliui paskirstyti.

Pagal penktąjį scenarijų mokiniai laikytų visų dalykų valstybinių brandos egzaminų vieną dalį ir tai sudarytų 80 proc. bendro įvertinimo, o kitą likusią sudarytų mokyklos metinis įvertinimas arba brandos darbo įvertinimas.

Įdomiausias ir labiausiai neįprastas yra šeštasis scenarijus. Pagal jį LŠT siūlo visiškai pasitikėti bendrojo ugdymo mokykla. Mokiniai nelaikytų valstybinių egzaminų - pakaktų mokyklos metinių įvertinimų, o būtų vykdomi tik stojamieji egzaminai į aukštąsias mokyklas.

Mokykla neatlieka savo misijos

LŠT vicepirmininkas Dainius Žvirdauskas sako, kad šeši brandos egzaminų modeliai, - tarybai suformuota užduotis, kurios tikslas - gerinti esamą padėtį.

„Niekas jokių skubių sprendimų nepriims, tai yra tik diskusija. Bet kokie pokyčiai galimi ne anksčiau nei 2029 metais. Dar klausimas ar tie pokyčiai bus iš viso. Galvojama, kaip tobulinti egzaminų sistemą, nes, pavyzdžiui, iš Prezidentūros pasigirsta nuomonė, kad turime per didelį egzaminų kiekį, dar viena politikų nuomonė, - kad per mažai pasitikima mokykla, yra nuomonė ir, kad mokykla pasitikėti dar per anksti. Labai daug nuomonių, o realiai matome, kad šiandien mokykla tampa egzaminų centru. 

Mokykla pameta savo misiją, kasdieninis ugdymo procesas trukdomas. Ir dirba tie patys mokytojai, tie patys vadovai. Tai dėl to ir yra diskutuojama - ar tikrai mes viską darome teisingai?“, - argumentus, kodėl taryba diskusijoms pristatė galimus egzaminų modelius, dėstė D. Žvirdauskas.

Ne viskas taip blogai

LŠT vicepirmininkas pastebi, kad šiuo metu esanti egzaminų laikymo tvarka yra humaniška ir mažinanti stresą, nes vieną dalį egzaminų mokiniai išlaiko dar 11 klasėje, likusią - 12-oje.

„Šiuo atveju išskaidymas egzamino į dvi dalis tikrai mažina stresą, nes nereikia mokiniui pergyventi, kaip į 3 vienos dalies egzamino valandas sudėti visus gebėjimus. O juk būna, kad tos trys valandos nesėkmingos tą dieną. Dabar 11 klasėje mokinys iškart pamato rezultatus ir į kitą etapą eina jau žinodamas, jog žinių patikrinimą beveik išlaikė“, - sako D. Žvirdauskas.

Jis akcentuoja, kad dabartinėje egzaminų tvarkoje yra daugybė perteklinių procedūrų.

„Turėjau lūkestį, kad ministerija įvesdama pokyčius, ateis su pagalba: egzaminus iškels iš mokyklų ar organizuos arenose, arba egzaminus gal vykdys vykdytojai, nes kitose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, žmogus gauna sertifikuotą egzaminų vykdytojo pažymėjimą ir nuolat vykdo tuos egzaminus, o mokytojai neapkraunami papildomu darbu. Bet taip neatsitiko“, - kalbėjo LŠT vicepirmininkas.

Jis pripažįsta, kad iš visų 6 pasiūlytų variantų nė vienas nėra tobulas. D. Žvirdauskui artimiausias yra 2-asis, bet ir jį reikėtų dar gerai išdiskutuoti.

„Galime nedaryti nieko, palikti taip, kaip yra, tačiau pripažinkime, kad mokymo procesas birželio mėnesį tuomet tik - imitacija“, - reziumavo D. Žvirdauskas.

Pedagogų neklauso

Klaipėdos „Vydūno“ gimnazijos pedagogė, Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos narė Lilija Bručkienė sako, kad mūsų švietimo sistemai trūksta sistemingumo ir nuoseklumo priimant tam tikrus sprendimus.

„Kai buvo priimami sprendimai dėl atnaujintų mokymo programų, mokytojai sakė, kad negalima taip daryti, negalima vienu metu patvirtinti visų programų, bet mūsų niekas neklausė, neatsižvelgė, nors perspėjome, kad tai sukels labai daug chaoso ruošiant vaikus egzaminui. 

Švietimo mokslo ir sporto ministerija teigia, kad šeši egzaminų scenarijai, kuriuos parengė visuomeniniais pagrindais veikianti ir Seimo sudaroma Lietuvos švietimo taryba, pateikti tik diskusijai, skubotų sprendimų niekas artimiausiu metu nedarys.

Taip ir atsitiko. Vėliau mes sakėme, kad negalima neištestavus, nesutvarkius visos sistemos, dalinti egzaminų į dvi dalis - padarė taip, kaip norėjo. Matydami, kad yra blogai, dabar bando ir vėl padėtį taisyti. Bet žinote, kai jau visi esame į tą stresą įvaryti, iš jo išeiti bus labai sudėtinga“, - nuomonę išsakė L. Bručkienė.

Anot ilgus metus pedagoginį darbą dirbančios mokytojos, didelė klaida buvo padaryta prieš kelis metus, kuomet valdantieji nutarė, jog matematikos egzaminas taps privalomu visiems mokiniams, net ir tiems, kurie ketina studijuoti humanitarinius mokslus, menus.

„Tokiam pokyčiui būtina jau pradinėse klasėse vaikus ruošti, kad jie žinotų, jog matematikos egzaminas bus privalomas, o dabar įvyko absurdas - pranešta gerokai per vėlai. Negali stoti net į mokamas vietas, nors kitiems dalykams yra labai gabūs. Kodėl visi vienodai turi mokėti spręsti matematikos uždavinius? Aš, kaip buvusi auklėtoja, galiu pasakyti, kad vaikai nukentėjo nuo šito absurdo. 

Viena mano auklėtinė buvo jau iš anksto išsilaikiusi stojamuosius į menų specialybę, nors norėjo stoti visai kitur, tad teko rinktis menus, o kita išėjo į profesinį mokymą. Tuo metu daug abiturientų buvo neviltyje. Skaudėjo širdį taip, kad sunku apsakyti“, - apie švietimo sistemos chaosą kalbėjo L. Bručkienė.

Skubotų sprendimų nesiims

ŠMSM į „Vakarų ekspreso“ klausimą kodėl ir vėl klibinama egzaminų tvarka, atsakė, kad šeši scenarijai, kuriuos parengė visuomeniniais pagrindais veikianti ir Seimo sudaroma Lietuvos švietimo taryba, pateikti tik diskusijai.

„Tai ne ministerijos iniciatyva. Šie Lietuvos švietimo tarybos pateikti siūlymai nereiškia, kad valstybinių brandos egzaminų sistemą vienaip ar kitaip reikia keisti. Ir kasmet ji nekeičiama. Paskutinis esminis tvarkos keitimas po daugelio metų vyko 2023, kai buvo pereita prie išskaidytų valstybinių brandos egzaminų, t. y. pirmą egzamino dalį mokiniai laiko III gimnazijos klasėje, o antrąją - IV gimnazijos klasėje.

Teisiškai valstybinių brandos egzaminų tvarka gali būti keičiama prieš dvejus metus išsamiai su pakeitimais supažindinus būsimus abiturientus. Taigi, mokiniai apie pasikeitusius reikalavimus sužinotų jau būdami dešimtokai.

Jeigu norima ką nors keisti nesilaikant dviejų metų termino, galimos tik nedidelės korekcijos.

Ministerijos vadovai, susitikdami su mokytojais, nuolatos girdi, kad mokykloms, mokytojams reikia stabilumo: per greitai keitėsi bendrojo ugdymo programos, nespėta išleisti visų vadovėlių. Todėl skubotų sprendimų nesiimsime", - ramina ministerija.

Ministerija gavo keletą kitų pasiūlymų iš Prezidentūros ir iš Lietuvoje žinomų mokslininkų, tad dabar svarstomos galimybės nekeičiant centralizuotos egzaminavimo tvarkos turinio prasme atskirti mokyklos baigimą nuo stojimo į aukštąsias mokyklas.