Vakar Konstitucinis Teismas paskelbė, kad nustatydamas vardo ir pavardės rašymo pase taisykles Seimas privalo atsižvelgti į lietuvių kalbos specialistų „oficialią išvadą - aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus“.
Teismas taip pat išaiškino, kad kalbininkų siūlymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės nei esančios Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų nutarime. Šiame nutarime įtvirtinta, kad nelietuvių vardai ir pavardės pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.
KT taip pat akcentavo, kad Seimas, nustatydamas pavardžių rašymo Lietuvos piliečio pase taisykles, turi saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.
Į KT liepą kreipėsi teisingumo ministras Juozas Bernatonis, nors KT jau 1999 metais buvo išaiškinęs, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.
Dar vieno išaiškinimo Vyriausybei prireikė po to, kai pernai vasarą VLKK atsisakė parengti naujas asmenvardžių rašymo taisykles, nes jos prieštarautų Konstitucijai.
Po vakar dienos KT nutarimo Vyriausybė ketina vėl prašyti VLKK išvados. Komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė „Respublikai“ sakė kol kas negalinti komentuoti KT nutarimo.
Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centro vadovas, kalbininkas, baltistas dr. Alvydas Butkus sako, kad asmenvardžių rašybos liberalizavimas būtų didelė klaida.
Jis pateikė latvių pavyzdį - jie savo kalbos abėcėlės svetimomis raidėmis nedarko. „Latviai niekada asmenvardžiuose nerašė lenkiškų ar kitų svetimų raidžių. Visoje šalyje laikomasi valstybinės kalbos įstatymo, asmenvardžiai, vietovardžiai ir gatvėvardžiai rašomi tik valstybine kalba. Yra bendros taisyklės, kurios galioja tiek užsienio piliečiams, tiek tautinėms mažumoms - lenkams, rusams ir kt. Be to, net prie užsieniečių moterų pavardžių pridedama galūnė „a“, nors net mes taip niekada nerašome. Niekas ten dėl tokių taisyklių problemų nekelia“, - kalbėjo A.Butkus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą