Ledų sangrūdos mariose apsunkina keltų darbą.

Prasidėjus šalčiams būna keltas per naktį prišąla prie krantinės ir negali išplaukti. Praeitą savaitę "Žalgiris" įstrigo leduose ir jį partempė vilkikai. Kartais iš Smiltynės tenka judėti po centimetrą Klaipėdos link. Artėjantis prie krantinės keltas turi prastumti ledus ir įsibėgėja. Kartais artėjant prie kranto ledai neduoda praeiti, o kartais netikėtai prasiskiria ir gali atsitrenkti į krantinę. Tad keltų kapitonų, kurie atostogauja tik žiemą, duona šiuo metu laiku yra tikrai nesaldi.
Jeigu Senojoje perkėloje keltas vakar plaukė normaliai, tai Naujojoje perkėloje "Žalgiriui" išplaukus į ketvirtą reisą 10.30 val., pasitikti Smiltynėje reisinį autobusą, kapitonas Kazys Kazlauskas nebuvo garantuotas, ar iš Smiltynėmis grįšime be vilkikų pagalbos. Reikia prisipažinti, kad, kai keltas pajudėjęs nuo krantinės Smiltynėje netrukus pradėjo stoti ir kapitonas negalėjo jo kurį laiką apsukti, labai linksma nebuvo. Baimės, kad nuskęsime, kai čia pat krantas, kai po laivo korpusu nėra vandens, vien tik ledas, nebuvo. Tačiau nejauku, kai visas keltas pradeda drebėti ir atrodo, kad tuojau pat sulūš. Laivas bandė plaukti visu greičiu atgal ir slinko vos ne po centimetrą. Jį reikėjo apsukti ir plaukti priekiu, o leduose tai padaryti labai sunku. Plaukiant atbuline eiga ties sraigtais susikaupia ledai. Bet kuriuo momentu gali nutrūkti arba sraigto mentė, arba kas nors atsitikti reduktoriui. Apsisukus jau šiek tiek lengviau plaukti.
Tiek pinigų, kad galėtų samdyti vilkikus, kad jie kiekvieną reisą lydėtų keltus ir jiems padėtų plaukti, AB "Smiltynės perkėla" neturi. Pasak kapitono, su Dievo padėjimu mes vis dėlto grįžome. Kapitonas nusprendė, jeigu nebus didelių mašinų ir būtino reikalo, kurį laiką neplaukti ir nerizikuoti. Mažieji automobiliai buvo siunčiami į Senąją perkėlą. Čia keltai negali kelti tik didesnių mašinų ir autobusų.

Neplaukė net dėl A. Brazausko

Esant nedidelei srovei mariose atsirado labai didelės ledo sangrūdos. Keltų grimzlė nedidelė, varikliams nepakanka galios kovoti su ledu, nes ir jie, ir reduktoriai yra silpni. Keltas "Žalgiris" yra 12 metrų pločio, jo ilgis - 50 m, dugnas plokščias, laivagalio grimzlė - 1,80 m. Kai praeitą savaitę jį partempė vilkikai, vaizdžiai tariant, keltas buvo sulūžęs, įgula jį suremontavo per naktį. Užtat vakar ponas Kazys nerimavo, kad visas darbas nenueitų perniek.
Tokios sąlygos susidarė praeitą savaitę, paspaudus šalčiams. Ledas tai išplaukia atgal, tai vėl sugrįžta. Kapitonas sakė, jog pastaruoju metu kiekvieną reisą ledų vis daugėja. Vėjui papūtus iš jūros pietinėje uosto dalyje ledas presuojamas ir niekur toliau nebenuslenka. Pasak Kazio, iki Kiaulės nugaros viskas yra užkimšta ledo gabalais. Didieji laivai, kurių grimzlė didelė, gali plaukti be didelių problemų.
"Žalgirio" mechanikas Leonas Gedrimas sakė, jog ledai patenka po sraigtu ir tranko reduktorius. Jau viena juosta buvo nutraukta prieš tris dienas. Teko remontuoti. Beje, tik vienas žmogus Klaipėdoje juos moka remontuoti, neduok Dieve, jis susirgtų, nes toliau dirbant keltui vėl gali tas pats įvykti. Esant ižui ledukai užkemša kingstonus, trūksta laivui net vandens. "Žalgiryje" mechanikas dirba 14 metų. Prieš trejus metus buvo labai didelė srovė ir ledonešis, tai vilkikas TAK įstengė "Žalgirį" parvilkti.
Būna, kad plaukiant per ledus, ypač naktį, nematyti žvejų tinklų virvių ir jos apsivynioja ant sraigto. Tada sustoja variklis. Kartą buvo apsivyniojęs metalinis lynas, kokių 300 metrų ilgio. Visą naktį narai jį pjaustė. Kapitonas pasakojo, jog vienais metais mariose buvo tiek ledų, kad sraigtas ledus metė ant kranto. Iš Smiltynės keltu norėjo plaukti tuometinis prezidentas A. Brazauskas. Kapitonas atsisakė plaukti, ir nieko jam dėl to nenutiko. Jeigu būtų sulaužęs keltą, būtų likęs be darbo.

Trys keltai

Antrojoje perkėloje dirba trys keltai. Pasak K. Kazlausko, keltui "Nemunas", pastatytam 1989 m., esant ledams dar sunkiau plaukti. "Žalgirio" vairų plunksnos šiek tiek praskiria ledus. O "Nemune" vietoj plunksnų yra vamzdžiai. Jie užsikemša ledais ir keltas pasidaro bejėgis - negali plaukti nei pirmyn, nei atgal. Vakar "Nemunas" pusantros valandos kankinosi, kol padarė pirmą reisą. Kazys sakė, jog iš ryto plaukti buvo lengviau nei po 10 val.
Keltas "Baltija" kol kas dar nedirba, pradės plaukti nuo pirmadienio. Jis buvo pastatytas pirmas. Yra sunkesnis, didesnė vairinė, blogesnis matomumas. "Žalgiris", pastatytas 1988 m., paskutinis suremontuotas AB Vakarų laivų gamykloje ir po remonto pradėjęs dirbti pernai rugsėjo 16 d., ir pasak kapitono, šiuo metu yra geriausios techninės būklės. Naujausias keltas "Palanga", deja, buvo parduotas ir išplukdytas į Panamą.
Kai pradės dirbti "Baltija", "Žalgiris" tada ilsėsis, jeigu sėkmingai baigs darbą savaitgalį. Ponas Kazys jau 10 metų dirba "Žalgirio" kapitonu. Pasak jo, viena kita žiema buvo sunkoka, tačiau tokios kaip šiemet nebuvo.

Prišąla prie krantinės

Prie kelerius metus yra buvęs mariose toks ledas, jog kai "Žalgirį" partempė vilkikai, pastatė, tai keltas prastovėjo pusantros savaitės. Kapitonas mano, jog jeigu šaltis šiomis dienomis dar paspaus, visas tas ledas užšals, viskas - keltai stos.
Dabar jeigu per naktį keltas nejudinamas, iš ryto jis negali pajudėti savo jėgomis, nes būna prišalęs prie krantinės. Tada į pagalbą kviečiamas vilkikas arba aplaukia mažesnis keltas ir truputį prastumdo ledus. Ponas Kazys pasakojo, jog naktinė pamaina specialiai judina keltą, užkuria variklius, kad taip neatsitiktų. Praeitoje naktinėje pamainoje dirbęs ponas Kazys, kai buvo remontuojami reduktoriai ir negalima judėti, iš ryto pajuto negalįs plaukti. Mašinos suvažiavo - o keltas nė iš vietos.
Žiemą keltų įgulos dirba dviem, o vasarą - trim pamainomis. Šiuo metu antrojoje perkėloje dirba po dvi pamainas "Nemune" ir "Žalgiryje". Naktį budinti įgula plaukia tik tada, kada yra būtinas reikalas - reikia perkelti greitosios pagalbos ar gaisrinę mašinas. Kelto įgula, 4 žmonės - be kapitono, vyr. mechanikas, motoristas ir upeivis, yra pasiruošę dirbti ištisą parą.

Plaukia ir tuščias

Žiemą mašinų mažiau. Kapitono teigimu, kartais tenka gabenti orą, t. y. vežti 2-3 mašinas. Tačiau yra tvarkaraštis ir būtina jo laikytis. Antrojoje perkėloje keltas turi plaukti kas 40 minučių. Beje, vakar "Žalgirio" kapitonas pranešė, kad taip lėtai plaukdamas jis yra nepajėgus laikytis jokio grafiko.
Žiemą Neringos merijos prašymu, reisų skaičius buvo dar padidintas. Būdavo išplaukimas 15.30 val. ir 16.30 val. O dabar turi plaukti ir 16.10 val., 16.50 val. 17.30 val. ir t. t. Pasak pono Kazio, faktiškai nėra ko vežti, tik be reikalo laužomi keltai. Pasak jo, jeigu ir toliau bus taip, tai vasara nebebus su kuo dirbti. "Smiltynės perkėlos" direktorius A. Žukauskas artimiausiu metu ketina derėtis su Neringos savivaldybe, kad būtų sumažintas reisų skaičius. Paklaustas, ar yra tekę plaukti keltu, kad jame nebūtų nė vienos mašinos, K. Kazlauskas atsakė, jo teko ir ne kartą. Dažniausiai rytais, pirmu reisu atplukdomos mašinos, o grįžta keltas tuščias, arba jeigu plaukia tuščias, parveža 2-3 mašinas. Vakarais kartais paskutinis reisas ir būna tuščias.