Sportas
| Sunkiaatletis šiuo metu treniruoja Lietuvos jaunimo rinktinę |
50-ąjį gimtadienį šiandien švenčia vienas tituluočiausių Lietuvos sportininkų. Daugkartinis Lietuvos čempionas, galiūnų varžybų nugalėtojas, rekordų autorius klaipėdietis Stasys Mėčius, įpusėjęs amžių, nuo sporto toli nepabėgo - šiuo metu jis sunkiosios atletikos gudrybių moko vaikus.
Sveiku humoro jausmu pasižymintis vienas tituluočiausių šalies sunkiaatlečių profesionalo karjerą jau baigė, tačiau sakė pasenęs dar nesijaučiąs. S. Mėčiaus teigimu, sunkiojoje atletikoje, kaip ir bet kurioje kitoje sporto šakoje, viskas įmanoma - reikia tik noro siekti užsibrėžtų tikslų.
Visuomenėje yra susiformavęs stereotipas, kad norint užsiimti sunkiąja atletika pakanka turėti raumenų. Ar tai tiesa?
Jokiu būdu. Geras sportininkas turi sugebėti viską - būti judrus, lankstus bei galvoti. Labai gerai, kuomet laimėjęs prizą sportininkas neužmiega ant laurų ir nenuleidžia rankų. Pažiūrėkit į Ramūną Vyšniauską - niekas juo netikėjo, bet jis užsispyrė ir pasiekė savo.
Kada Jūs pats pradėjote domėtis šiuo sportu?
Telšiuose esu gimęs, ten mokykloje, ketvirtoje klasėje, būdamas ir pradėjau. Bet nepatiko iš pradžių. Po pirmų treniruočių parėjau namo, skaudėjo įvairias kūno vietas... Pagalvojau, kad tai ne man. Nutariau užsiimti lengvąja atletika, bet nuo 1966-ųjų rimtai kibau į sunkumų kilnojimą.
Ir koks gi buvo pirmasis didesnis laimėjimas?
1970-aisiais, kuomet mane treniravo vyresnysis brolis Alfonsas, prasidėjo didžiosios pergalės. Lietuvos čempionu pirmąkart tapau 1976 metais. Po to šį laimėjimą pakartojau dar devynerius metus iš eilės. Visur būdavau pirmas. Spėjau dukart tapti ir nepriklausomos Lietuvos čempionu.
Vargu ar tokius pasiekimus kas nors gali pakartoti... Kuris šių laimėjimų Jums brangiausias?
Labiausiai didžiuojuosi tuo, kad dvikovėje pasiekiau 400 kg ribą - rovimo rungtyje įveikiau 175, stūmimo - 225 kilogramus. Tai antras visų laikų Lietuvos rezultatas. Tai buvo mano svajonė, ir prieš 24 metus aš ją įgyvendinau. Aplenkė mane tik R. Vyšniauskas.
Kokie Jūsų pasiekimai tarptautinėse arenose?
Pasaulio jaunimo čempionate laimėjau sidabrą, pirmasis šioje kategorijoje išstūmiau 200 kg - nors reikalavimai mažesni buvo, tapau rekordininku.
Kokias dar sporto šakas esate išbandęs?
Žaidžiau krepšinį, futbolą, rankinį. Tuometinėje 9-ojoje vidurinėje mokykloje su komanda laimėjom antrąją vietą miesto pirmenybėse.
Kada pajutote, kad laikas baigti sportininko karjerą?
Prieš septynerius metus. Pajutau, kad reikia baigti profesionaliai sportuoti. Organizmas pavargo - tai ten čempionatas, tai šen. Nespėjau visur, juk ir amžius ne tas. Jutau, kad pats laikas pasitraukti. Bet ir dabar dar štangą savo malonumui pakilnoju.
Ar liko nepasiektų svajonių?
Taip. Nebuvau olimpiadoje, norėčiau pamatyti ne tik sunkiosios atletikos varžybas, bet ir kaip tas šurmulys iš vidaus atrodo. Bet dar laiko yra, gal dar ir nuvažiuosiu.
Dabar esate vyriausiasis Lietuvos jaunimo rinktinės treneris. Kaip vertinate jaunųjų pasirodymus?
Yra gabių vaikų. Kiti jau ir čempionais savo kategorijoje tapo, ir rekordininkais. Iš jų išaugs geri sportininkai, galbūt prasibraus ir į olimpiadą. Treneriu jau trečius metus dirbu, man patinka, vis tiek vietoje nesėdi, kažką darai. O kai sritis mėgstama, darbas geriau sekasi.
Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą