„Pakeitėme ilgą laiką galiojusią ydingą tvarką, pagal kurią žvejybinius tinklus galėjo įsigyti kas tik nori. Kai tai buvo leidžiama, nieko keisto, jog kasmet iš vandens telkinių buvo ištraukiama tūkstančiai nelegaliai pastatytų tinklų. Dabar tokiam įžūliam brakonierių siautėjimui bus užkirstas kelias", - sako aplinkos ministras.
Pagal naująją Prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarką prekiauti žvejybiniais tinklais bus galima tik stacionariose prekybos vietose, prieš tai gavus atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) išduotą leidimą. Leidimai pirkti tinklus bus išduodami tik verslinės žvejybos atstovams, taip pat asmenims, vykdantiems žuvų išteklių mokslinius tyrimus ar gaudantiems žuvų reproduktorius vykdant valstybinį žuvivaisos planą. Leidimus galės gauti ir žmonės, atliekantys veterinarinius tyrimus bei privačių vandens telkinių savininkai.
„Gyventojus ar įmones, pas kuriuos iki šiol „užsiliko" žvejybiniai tinklai, kviečiu iki gegužės pradžios geranoriškai atiduoti juos RAAD'ams. Užtikrinu, jog tokiems asmenims nebus taikoma jokia atsakomybė", - teigia ministras V. Mazuronis.
Nuo gegužės 1-osios už neteisėtą prekybą žvejybiniais tinklais gresia administracinės baudos nuo 200 iki 700 litų kartu su priemonių konfiskavimu.
Aplinkos ministerijos duomenimis, kasmet iš pažeidėjų konfiskuojama apie 2 tūkstančius žvejybinių tinklų, dar kelis kartus daugiau ištraukiama vadinamųjų besavininkių tinklų - kuomet nepavyksta nustatyti, kas juos pastatė. Vien tik Klaipėdos regiono aplinkosaugininkų kasmetinis „laimikis" - įspūdinga krūva tinklų, kurių ilgis siekia net 20 kilometrų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą