Lengvata spaudai sunkiai skinasi kelią

Lengvata spaudai sunkiai skinasi kelią

Nors 103 Seimo nariai vakar per svarstymą pritarė siūlymui vėl taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą spaudai, kada vyks galutinis balsavimas dėl šios prezidentės iniciatyvos, visiškai neaišku. Tai priklausys nuo skeptiško požiūrio į šį reikalą neslepiančios Vyriausybės, paprastai ir taip neskubančios pateikti savo išvadų.

Tokia situacija susiklostė dėl to, kad Seimo nariai vakar pritarė ir kolegės Agnės Zuokienės siūlymui įteisinti PVM lengvatą keleivių vežimo reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms. Būtent dėl to ir prireikė Vyriausybės, kuri jau anksčiau nepritarė lengvatos spaudai taikymui, išvadų.

Dauguma - už

Pirminis dar pernai prezidentės pateiktas siūlymas taikyti spaudai 9 proc. PVM tarifą per visą jo "marinavimo" laikotarpį buvo apaugęs įvairiomis kitomis parlamentarų idėjomis - lengvatinį PVM norima taikyti viešbučiams, visiems maisto produktams, išskyrus alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, vaikų automobilio kėdutėms, dviratininkų šalmams ir kt. Norėdamas rasti išeitį iš susidariusios situacijos, kad būtų galima svarstyti tik prezidentės pataisą, parlamentaras Jurgis Razma pateikė atitinkamą siūlymą. Tam vakar pritarė dauguma Seimo narių.

Absoliuti dauguma dėl tokių įstatymo pataisų pasisakiusių Seimo narių teigė esantys už PVM lengvatą spaudai.

"Mūsų frakcija ypač palaiko lengvatą spaudai. Panaikintos PVM lengvatos buvo rimta sisteminė klaida. Remiame Lenkijos žemdirbius ir prekybininkus. Ar tai išmintinga ir protinga? Naikiname savo spaudą arba stumiame ją bankroto link, taip atveriame kelią prastesnės kokybės, pigiajai kultūrai ir po to piktinamės, kaip auklėjami mūsų vaikai ir anūkai. Gaila, kad tam suvokti reikėjo trejų su puse metų", - sakė Seimo narys Valentinas Mazuronis.

Jo kolega Kęstutis Glaveckas, priminęs, kad artėjant rinkimams opozicija visada pradeda siūlyti įvairias lengvatas, akcentavo, kad dabartinės idėjos liečia daugiau kaip dešimt procentų biudžeto pajamų, kurios tikrai negrįš.

"Be to, jos įsigaliotų tik nuo sausio pirmosios, o jei ateitų nauja valdžia, ji šiuos nutarimus neabejotinai turės naikinti. Padidintume ir keliais milijonais šio mokesčio administravimo išlaidas. O 13 milijonų netektis dėl prezidentės siūlomos pataisos, liečiančios spaudą, gal ir reikalinga šiai sferai, bet išsiplėtimas į kitas biudžetui būtų nepakeliamas, išbalansuotų viešuosius finansus ir priverstų skolintis", - teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

"PVM lengvatą spaudai reikėjo įvesti jau vakar, mes labai vėluojame, jau padaryta didžiulė žala, ypač regioninei spaudai. Žiniasklaida jau nukraujavo, buvo atleisti žmonės, sumažinti atlyginimai. Prioritetas - spauda, bet reikėtų pagalvoti apie lengvatą šviežiai atšaldytai mėsai", - teigė Birutė Vėsaitė.

Saulius Stoma tvirtino, kad jei lengvatos yra teisingos, subtiliai diferencijuotos, jos nėra apriorinis blogis.

"Jomis naudojasi visas civilizuotas pasaulis. Geriausias pavyzdys - spauda. Tai sričiai mokesčių reforma smogė skaudžiausiai. Tai atsiliepė ne vienai verslo sričiai, bet demokratijos, kultūros kokybei. Jei to nesuprantame valdydami valstybę, tai ar ką nors iš viso suprantame? Prisidėjus dar ir kitiems mokesčiams bei sumažėjus reklamos, per 3 metus jau uždaryta apie 50 leidinių - apie 20 procentų visų nacionalinių leidinių kiekio. Bankrutuoja spaustuvės, traukiasi ir užsienio leidėjai. Spaudos pardavimas per tuos metus sumažėjo apie 40 procentų, žurnalistų skaičius redakcijose - 30-35 procentais, o darbuotojų atlyginimai - 35-40 procentų. Nacionalinių žurnalų prenumeratos lygis šiandien net 5-6 kartus mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje, ir 8-9 kartus - nei Vakarų Europos šalyse. Sumažėjus Lietuvoje leidžiamų laikraščių ir žurnalų, tik per 3 metus daugiau nei du kartus išaugo įvežamų iš Rusijos leidinių kiekis", - vardijo S. Stoma.

Jam antrinusi Milda Petrauskienė akcentavo, kad po paskutinės mokesčių reformos daugeliui kaimo žmonių, kurie dažniausiai nesinaudoja internetu, laikraščiai tapo neįperkami, tad jie neteko vienintelio vietinių žinių šaltinio.

"Be to, didesni mokesčiai nepatvirtino vilčių surinkti daugiau pajamų. Tai specifinė sritis, kurios negalima lyginti su dešrelių gamyba", - teigė parlamentarė.

E. Jurkevičiaus šou

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo ruožtu tvirtino, jog logiška būtų neteikti tokių įstatymo pataisų likus pusmečiui iki rinkimų.

"Jas reikėjo daryti anksčiau. Šiandien - būtina pasakyti "taip" tik lengvatai spaudai. Vien tam, kad vietiniai rajono kunigaikščiai nepirktų spaudos. Ji tampa įrankiu vietiniams politikams", - teigė parlamentaras.

Tuo metu Klaipėdoje išrinktas seimūnas Evaldas Jurkevičius buvo vienintelis pasisakęs prieš šią lengvatą ir, matyt, norėtų, kad būtų priešingai, nei pageidauja R. Žemaitaitis.

Balandžio 24 d. atsakydamas raštu į "Vakarų ekspreso" klausimą, kaip ruošiasi balsuoti dėl prezidentės siūlomų įstatymo pataisų, E. Jurkevičius rašė: "Pritarsiu, jei iki įstatymo svarstymo nesusilauksiu iš rinkėjų nusiskundimų dėl spaudos objektyvumo stokos ir probleminių klausimų savivaldybės atžvilgiu viešinimo".

Apie jokius nusiskundimus vakar E. Jurkevičius nieko neminėjo, tačiau savo pozicijai pagrįsti surado gana įdomių argumentų.

"Tikriausiai prezidentė nėra nė karto dėjusi skelbimo į spaudą arba jai tai daroma nemokamai. Ar žinote, kiek kainuoja publikuoti ataskaitą rinkėjams? Norėjau spausdinti, pasižiūrėjau, kiek tai kainuoja. Gal po tokios lengvatos spauda pradės teikti tokias paslaugas nemokamai?" - klausė seimūnas.

Toliau - neaišku

Nepaisant E. Jurkevičiaus įžvalgų bei pageidavimų, prezidentės siūlymui pritarė 103 parlamentarai. Niekas nebalsavo prieš, 7 susilaikė (Vincas Babilius, Evaldas Jurkevičius, Gediminas Navaitis, Antanas Nedzinskas, Arūnė Stirblytė, Arūnas Valinskas ir Ingrida Valinskienė).

Beje, Seimo posėdyje dalyvavo ir premjeras Andrius Kubilius, bet jis nesiteikė balsuoti dėl šio klausimo. Matyt, dėl to, kad dar praėjusią savaitę pareiškė, jog spaudą geriau versti prašyti paramos iš Spaudos rėmimo fondo.

Iki tol, kol šios įstatymo pataisos virs kūnu, Seime turi būti surengtas dar vienas balsavimas. Tačiau kada tai bus - visiškai neaišku.

"Kadangi buvo pritarta ir siūlomoms lengvatoms transportui, dėl jos savo išvadas turės pateikti Vyriausybė. Pastaroji tai turi padaryti per mėnesį, bet dažniausiai šį terminą "užtempia". O gavus išvadas paskui dar būtinos tam tikros procedūros Seime, priklausomai nuo klausimo specifikos", - aiškino Seimo pirmininkės patarėjas Juozas Ruzgys.

 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder