Lietus nebeištaisys sausros padarytos žalos žemės ūkiui

Ekstremali situacija

Šiandien Vyriausybės Ekstremalių situacijų komisija spręs, kaip padėti nuo stichinės sausros nukentėjusiems šalies žemdirbiams. Jau nemaža dalis Lietuvos pripažinta stichinės sausros zona.

Stichinės sausros zonomis paskelbtos 7 savivaldybių teritorijos, tarp jų ir Klaipėdos apskrities: Šilutės, Palangos, Nidos. Kelių dienų trūksta, kol stichinės sausros zona bus paskelbti ir kiti apskrities rajonai. Tuo metu patys ūkininkai drėgmės trūkumą pasėliuose pastebėjo dar birželio pirmojoje pusėje.

Prognozuojama, jog dėl sausros padarinių ūkininkai patirs apie 600 mln. litų nuostolių. Galutinė žala bus suskaičiuota ūkininkams nuėmus derlių. Bet, pasak ūkininkų, jau per javapjūtę matosi, kad sausra sunaikino trečdalį ar net pusę derliaus: grūdų nedaug, jie smulkūs. Prasidėję lietūs pasėlių nebeatgaivins, o netgi pakenks, nes ir taip menki subrendę grūdai dar ir sušlaps. Seniūnijose jau renkami ūkininkų pareiškimai dėl patirtų nuostolių.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vinco Letuko, rajone labiausiai nukentėjo pienininkystės ūkiai, kadangi sausra išdegino ganyklas, daugiamečių žolių pievas, pašarinių grūdų pasėlius ir gyvulius tenka šerti žiemai suruoštais pašarais.

Daugelyje pieno ūkių, ypač smulkiuosiuose, sumažėjo pieno primilžiai. Dėl didelės gyvulių, kurių nebėra kuo šerti, pasiūlos skerdykloms, itin krito jų supirkimo kaina - tai dar didina augintojų nuostolius.

Klaipėdos rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Manfredas Skroblys "Vakarų ekspresui" atskleidė pieno ūkių patirtų nuostolių mastą.

"Jau baigiame gyvuliams sušerti žiemai suruoštus pašarus. Ganiavos sezonas prasidėjo vėlai, o vasarą normali ganiava tetruko apie pusantro mėnesio. Kadangi karvėms trūksta pilnaverčio žalio maisto su ląsteliena, kurios gaudavo ganyklose, net trečdaliu krito pagrindiniai pieno kokybės rodikliai. Be to, maždaug ketvirtadaliu krito ir primelžiamo pieno kiekis", - sakė M. Skroblys.

Pasak jo, ūkininkams dabar didžiausias rūpestis, iš kur paimti pašarų žiemai, nes nuo sausros nukentėjo visi aplinkiniai rajonai. Jo teigimu, didžiausia parama šiuo metu ūkininkams būtų paankstintos tiesioginės išmokos, iš kurių būtų galima pirkti pašarus.

"Kompensacijų dėl sausros padarytos žalos iš biudžeto, jei pritars Europos Komisija, geriausiu atveju sulauktume tik kitą pavasarį. O neplanuotų išlaidų dėl sausros turime jau šiandien", - tvirtino M. Skroblys.

Žemės ūkio ministerija Seimo ir Vyriausybės paprašė skirti lėšų žemdirbių patirtiems nuostoliams kompensuoti - tiesioginėms išmokoms padidinti bei leidimo avansu išmokėti iki 80 proc. tiesioginių išmokų anksčiau numatyto termino už 2006 metais deklaruotus pasėlius. Iš šalies biudžeto tam šiemet prireiks apie 200 mln. litų.

Jolanta BENIUŠYTĖ