Lietuva - korumpuočiausia visoje ES

Lietuva - korumpuočiausia visoje ES

Europos Komisija pirmą kartą istorijoje paskelbė ES kovos su korupcija ataskaitą, kurioje Lietuva pavaizduota kaip pati korumpuočiausia šalis visoje Bendrijoje. Net 29 proc. apklaustų šalies gyventojų tvirtina, kad nors kartą per pastaruosius 12 mėnesių jų buvo paprašyta kyšio. Tai pats didžiausias skaičius ES. Pastarosios vidurkis yra vos 4 proc. Reaguodama į tokį skandalą, Seimo Antikorupcijos komisija kartu su STT vakar surengė viešą diskusiją, kurioje įvairių institucijų darbuotojai svarstė, kaip taisyti esamą situaciją. Tiesa, nebuvo nuspręsta nieko konkretaus.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, apžvelgdamas pirmąją ES kovos su korupcija ataskaitą, pažymėjo, kad joje yra akcentuojami ne tik neigiami dalykai. Be to, jis pasidžiaugė, kad kai kuriose srityse korupcija visiškai išnaikinta. Tarp tokių politikas paminėjo priėmimą į aukštąsias mokyklas. Anot Seimo nario, kadangi panaikintas bet koks ryšys tarp stojančiojo ir egzaminuotojo, nes vertinimai persikėlė į elektroninę erdvę, tai ir kyšininkavimas visiškai išnyko.

Europos Komisija Lietuvą gyrė dėl to, kad ši planuoja internete skelbti teritorijų planavimo projektus, remti kovos su korupcija reklamą žiniasklaidoje, kriminalizavo neteisėtą praturtėjimą, kovai su kyšininkavimu įkūrė nepriklausomą instituciją - STT, vykdo skaidresnius elektroninius pirkimus ir t.t. Vis dėlto didesnė Lietuvai skirto ataskaitos priedo dalis skirta neigiamiems dalykams.

Pas mus - baisiausia

„2013 m. specialiosios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Lietuvoje yra didžiausia ES procentinė dalis respondentų (29 proc.), teigiančių, kad jų buvo paprašyta kyšio arba buvo tikimasi kyšio už jų per pastaruosius 12 mėnesių gautas paslaugas (ES vidurkis - 4 proc.)“, - akcentuojama ataskaitoje.

Beje, Lietuva yra viena iš pirmaujančių ir pagal kitą neigiamą aspektą. Net 95 proc. Lietuvos piliečių mano, kad korupcija Lietuvoje yra plačiai paplitusi. ES vidurkis yra 76 proc. Tiesa, vienoje neįvardinamoje šalyje net 99 proc. gyventojų mano, kad pas juos klesti korupcija.

Ir dar vienas siaubingas skaičius. Pasirodo, Lietuvoje 2012 metais šešėlinė ekonomika sudarė 29 proc. šalies BVP. Tai trečia pagal dydį procentinė dalis ES.

Paliko spragų

Lietuvai nuo Europos Komisijos kliuvo už tai, kad ji įstatymuose paliko tam tikrų spragų.

„Teisės nuostatos saugo įvairių kategorijų liudytojus, nukentėjusiuosius ir kitus baudžiamųjų bylų dalyvius nuo galimo keršto ir bauginimo. Tačiau nėra konkrečių teisės aktų dėl pranešėjų apie korupciją apsaugos viešajame arba privačiame sektoriuje. 2010 m. rugsėjį Seimui buvo pateiktas įstatymo projektas dėl pranešėjų apsaugos, bet jis nebuvo priimtas“, - akcentuojama dokumente.

Taip pat mūsų šaliai kliuvo ir dėl to, kad ne visi lobistai registruojasi viešai prieinamame registre, nes įstatymas neapima fondų ir asociacijų, o Seimo nariai neprivalo atskleisti ryšių su lobistais.

Taupo ne ten

Europos Komisija konstatavo, kad, nepaisant didelio korupcijos masto (tiesa, tik sprendžiant pagal apklausų duomenis), šalyje nuteisiama mažai kyšininkų. Kaip vieną iš priežasčių ji įvardijo finansavimo STT sumažinimą. Politikai, rėkdami, kad reikia kovoti su kyšininkavimu, finansavimą STT nuo 7,2 mln. eurų (27,9 mln. litų) 2008 m. sumažino iki 5,8 mln. eurų (20 mln. litų) 2009-aisiais ir 4,8 mln. eurų (16,6 mln. litų) 2010-aisiais.

„Dėl tokio finansavimo lygio mažėja tarnybos gebėjimas pritraukti ir išlaikyti patyrusius pareigūnus, kovoti su didelio masto kyšininkavimu ir stebėti korupciją politikoje“, - konstatavo Europos Komisija.

Ragino nepulti į pesimizmą

STT direktorius Saulius Urbanavičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje pastebimas didelis atotrūkis tarp įsivaizduojamos korupcijos ir realios žmonių patirties.

„Įsivaizduojamą korupciją mes įvardijame kaip toleranciją korupcijai - gyventojų nuomonė apie tai. Pagal šitą rodiklį mes turbūt pirmaujame, tačiau kai pasižiūri teigiamus dalykus, tai galbūt nėra tokia bloga padėtis Lietuvoje. Pavyzdžiui, įvertinus tokius skaičius, kiek korupcija paveikė mūsų asmeninį gyvenimą, tai mes nesiskiriame nuo ES vidurkio“, - net ir pliusų sugebėjo įžvelgti S.Urbanavičius.

V.Gailius irgi ragino šalia nesėkmių įvardyti ir pozityvius dalykus.

„Visų pirma turime teisinę sistemą, institucinę sistemą, viešųjų pirkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos kontrolę, viešųjų ir privačių interesų deklaravimą. Manau, be visų blogų, mes turime ir teigiamų patirčių, o ateitis parodys, kaip Lietuva geba tvarkytis su tuo neigiamu reiškiniu ir kaip jį sugeba kontroliuoti“, - sakė V.Gailius.

Pasak jo, vakarykštė diskusija buvo tik pirmasis žingsnis siekiant sustiprinti kovą su korupcija. Prie Europos Komisijos ataskaitos nagrinėjimo Seimo Antikorupcijos komisija dar žada grįžti. Be to, ji ketina labai aktyviai bendradarbiauti rengiant ateities antikorupcijos programas.

Skaičiai gali būti ir netikri

Beje, pasak V.Gailiaus, Europos Komisijos ataskaitoje korupcijos lygis Lietuvoje nurodomas ne tikrasis, o toks, kokį jį įsivaizduoja apklausti gyventojai. O apklausą užsakė „Transparency International“ Lietuvos skyrius, kurio, kaip ir daugumos nevyriausybinių organizacijų, vieną pagrindinių pragyvenimo šaltinių sudaro pinigų už europinius projektus „įsisavinimas“. O kuo bus parodomas didesnis korupcijos lygis, tuo daugiau projektų galima tikėtis.

„Savaime aišku, apklausa negali būti labai tiksli. Tačiau, neturėdami kitų duomenų, turime tikėti tokia statistika, kurią turime. Aišku, galima versija, kad, kaip ir sakote, korupcijos lygis sąmoningai buvo parodytas didesnis. Tačiau norėtųsi tikėti, kad ši sritis skaidri buvo“, - „Respublikai“ sakė V.Gailius.

Korumpuočiausia - medicina

Anot jo, Europos Komisija kaip pačią korumpuočiausią sritį Lietuvoje įvardijo mediciną.

Kaip jau minėta, 29 proc. Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad iš jų per pastaruosius 12 mėnesių reikalauta kyšio. Iš jų net 21 proc. atvejų susiję būtent su sveikatos apsauga. Beje, 32 proc. apklaustųjų paminėjo, kad kyšius davė prieš gaudami sveikatos priežiūros paslaugas, 38 proc. tai darė paslaugas jau gavę.

Jei korupcijos mastai Lietuvoje tokie milžiniški, kodėl, pavyzdžiui, STT per metus teismui pateikia tik po keliasdešimt bylų? Anot V.Gailiaus, viską lemia itin menkas kovai su korupcija skiriamas finansavimas, todėl paprasčiausiai trūksta žmonių.

Daug ko nepadarėme

Aptariant Europos Komisijos ataskaitą pasidalyti sava patirtimi pakviestas ir buvęs ilgametis STT pareigūnas Kęstutis Juozas Zaborskas. Pasak jo, šalyje gaji kyšininkavimo problema visų pirma dėl to, kad „nepadarėme daug namų darbų“.

„Galiu pasakyti, kodėl lietuviai pagal šitos ataskaitos duomenis nelabai gerai atrodo. Drįsčiau teigti, kad problema yra ta, jog nepadarėme daug namų darbų. Pirmas darbas, kurio nepadarėme netgi stodami į NATO ir ES, buvo tai, kad Lietuva nepriėmė, nors turėjo priimti, tarnautojų elgesio kodekso. Paskui gavome masę ataskaitų apie tai, kad Lietuva šito nepadarė. Visa tai bandome apeiti savo pasenusiomis penkių puslapių etikos taisyklėmis, kurios - be jokių sankcijų, be nieko, todėl neveikia. Antras svarbus dalykas - mes nesame sukūrę tarnybinės etikos infrastruktūros. Taip pat, kaip ir Europos Komisija konstatavo, įstrigo projektas dėl pranešėjų apie korupciją apsaugos“, - vardijo K.J.Zaborskas.

Pasak jo, didžiulė problema yra ir ta, kad valstybės tarnautojams nėra nustatyta pareigos pranešti apie galimus korupcijos atvejus, į viešųjų pirkimų komisijas žmonės renkami pagal nusenusius ir abejotinus kriterijus. Ir dar viena milžiniška problema - politikai ir valdininkai net nenori mokytis kovoti su korupcija.

„Į mokymus siunčiami žmonės, kurių 90 proc. yra vyresnieji specialistai. Jie sako: buvo puiku, įdomu, daug sužinojome, tačiau kodėl neatvyksta vadovai? Aš esu vedęs apie 100 seminarų savivaldybėse ir kitose institucijose. Ir tame šimte seminarų per 12 metų dalyvavo vos vienas savivaldybės vadovas - Pasvalio rajono meras“, - atskleidė K.J.Zaborskas.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder