„Praėjusią savaitę buvo NEAFC ir Europos Komisijos posėdis. Komisija sakė žiūrėsim, ką daryti, bet kaip aš suprantu, ten palikta patiems tvarkytis ir spręsti. Taip iki galo ir neišsiaiškinom, kas žinojo, kas turėjo tas koordinates pranešti ir kas nepranešė. Kapitonas pasiūlė, kad gal tą laivą reikėtų ir palikti visai, jo atsisakyti ir nemokėti (užstato – BNS)“, – BNS sakė V. Baltraitienė.
Anot jos, tiek EK, tiek NEAFC pasakė, kad nesikiš į „Jūros vilko“ klausimo sprendimą.
„Europos Komisija pasakė, kad jie turbūt toliau nebesikiš į tuos klausimus, sakė tarkitės su organizacija (NEAFC – BNS). Organizacija pasakė, kad čia yra vieni santykiai tarp Norvegijos ir Rusijos. Na, čia turbūt kai kurie ir politiniai dalykai. Vaizdas toks, kad paliko patiems spręsti“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė.
Lapkričio pradžioje Lietuva naujajam žemės ūkio eurokomisarui Karmenu Vellai išsiuntė prašymą tarpininkauti Lietuvai, kad NEAFC prisiimtų atsakomybę dėl susidariusios situacijos, kai organizacija gavo informaciją apie išsiplėtusias Rusijos ekonominės zonos ribas Barenco jūroje, tačiau neinformavo Europos Sąjungos valstybių.
Anot ministerijos, dėl areštuoto laivo turėtų būti atsakinga NEAFC, nes ji Lietuvai ir kitoms šalims laiku nepateikė informacijos apie pasikeitusias Rusijos išskirtinės ekonominės zonos ribas jai pasirašius dvišalį susitarimą dėl žvejybos su Norvegija.
Murmansko teismas yra paskyręs 36,6 mln. rublių (2,4 mln. litų) užstatą už laivo paleidimą.
Apkaltinusi neteisėta krabų žvejyba, Rusija laivą „Jūros vilkas“ sulaikė rugsėjo mėnesį. Laivas šiuo metu stovi Murmansko uoste.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą