Lietuva su laikrodžio rodyklėmis nebežais

Vasaros laikas

Visame pasaulyje diskusijos dėl perėjimo į žiemos ar vasaros laiką nuolat atsinaujina, tačiau Lietuva, jau beveik savaitę gyvenanti nauju - žiemos - laiku, abejoti laikrodžio rodyklių persukimo teikiama nauda, anot specialistų, esą nebeturi galimybių, nes tai reglamentuoja Europos Sąjungos direktyva.

Vis dėlto per ateinančius pusantrų metų mūsų šalis, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, privalės Europos Komisijai pateikti tyrimų duomenis, kokią įtaką laiko kaitaliojimas daro įvairioms gyvenimo sritims.

Tiesa, kol kas dar nenuspręsta, kas ir konkrečiai kokius tyrimus darys.

Samprotauti negali

Kada persukti laikrodžių rodykles, anksčiau rekomenduodavo Jungtinių tautų organizacija (JTO), tačiau prieš kelerius metus - 2002-aisiais - įsigaliojo tai reglamentuojanti Europos Sąjungos (ES) direktyva, kurios laikosi ir kai kurios į ES neįstojusios valstybės.

Vis dėlto laikrodžių rodyklės ne visur persukamos tuo pačiu metu. Pavyzdžiui, JAV pagal naują įstatymą bandoma vasaros laiko trukmę pratęsti beveik nuo vienos iki kitos žiemos - nuo antrojo kovo iki pirmojo lapkričio sekmadienio.

ES direktyva laiko keitimą nustato taip pat ne visam laikui, o penkeriems metams, todėl ateityje tam tikri pokyčiai yra galimi.

Už laikrodžio rodyklių persukimą Lietuvoje atsakingos institucijos - Valstybinės metrologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos - direktoriaus Osvaldo Staugaičio teigimu, pasirodžius ES direktyvai Lietuva laiko sukinėjimo tvarkos tikslingumu abejoti nebegali.

"Kai nebuvo direktyvos, galėjome įvairiai šnekėti, o dabar samprotauti nebegalime - tik vykdome. Viskas stojo į savo vietą, o anksčiau, pavyzdžiui, Lietuva ir Latvija mėgino su laiku "žaisti", - prisimena O. Staugaitis.

Tačiau teoriškai Lietuva ES sprendimui, nuo kurio priklausys, ar taisyklės, reglamentuojančios perėjimą į vasaros laiką, nuo 2008-ųjų ateinantiems penkeriems metams bus nustatytos tokios pačios kaip dabar, galėtų daryti įtaką.

Iki 2007-ųjų balandžio pabaigos visos ES valstybės, kartu ir Lietuva, Europos Komisijai turės pateikti duomenis apie direktyvos įtaką su ja susijusiems sektoriams. Prireikus, remdamasi ataskaitomis ir padarytomis išvadomis, Komisija gali pateikti įvairius siūlymus dėl vasaros laiką nustatančios direktyvos.

Taupymu nebetiki

Pasak LR Vyriausybės kanceliarijos Europos Sąjungos politikos analizės skyriaus vyriausiojo specialisto Justino Juknio, ataskaitą Europos Komisijai apie tai, kaip sekasi Lietuvai įgyvendinti direktyvą ir kokį ji daro poveikį, tikriausiai teiks Aplinkos arba Ūkio ministerija. Kol dar nenustatyta atsakinga institucija, nėra suformuluoti ir ataskaitos principai bei konkretūs klausimai, tačiau neabejojama, kad reikiamas analizes ekspertai spės padaryti.

"Su direktyva susiję sektoriai tikriausiai bus transporto, energijos taupymo", - svarstė J. Juknys, neatmesdamas galimybės, kad gali būti ištirtas ir laikrodžio rodyklių persukimo poveikis žmogaus fizinei bei psichinei savijautai.

Beje, pirminio perėjimo į vasaros ir žiemos laiką motyvo - energijos taupymo - ES jau atsisakė. Dabar tvirtinama, esą laiko sukinėjimas pagerina gyvenimo kokybę.

Pasak J. Juknio, bendro laiko įvedimas svarbus tam, kad vidaus rinka funkcionuotų efektyviai - nekiltų nepatogumų sudarant ir įgyvendinant sandorius, taip pat dėl prekių judėjimo skirtingomis šalimis.

Tiesa, energijos taupymu sukinėjant laikrodžio rodykles vis dar tiki JAV, nors šioje šalyje atlikti tyrimai rodo, kad taip jos sutaupoma tik apie 1 proc.

Pasak O. Staugaičio, Europoje, ko gero, ekonominė perėjimo nuo žiemos prie vasaros laiko ir atvirkščiai nauda apskritai neapskaičiuota.

"Tokių tyrimų tikriausiai nebuvo, skaičių nepateikė jokia šalis. Be to, ir tas taupymas - sąlyginis dalykas. Kas iš to, kad mes sukinėsime laiką, jeigu jau prašvitus gatvėse bus įjungti žibintai, kaip neseniai mačiau", - samprotavo O. Staugaitis.

Sveikatai nekenkia

Specialistams abejonių kelia ir galimybė ištirti rodyklių sukinėjimo poveikį žmogaus sveikatai. Pasak socialinių mokslų daktaro psichologo Arvydo Būtos, kažin ar kokie nors tyrimai kada nors buvo daryti, o ir įvertinti, kiek tai padeda ar kenkia, esą būtų sunku.

Anot psichologo, įmanoma, kad tokie pokyčiai žmones šiek tiek veikia, tačiau didelės neigiamos įtakos tikrai negali būti.

"Tamsesni vakarai žmonėms nėra gerai, nes jiems reikia šviesos, tačiau čia priklauso ir nuo gyvenimo būdo - kas kada keliasi. Širdies, kraujotakos sutrikimų turintiems pagyvenusiems žmonėms laiko pasikeitimas gal ir gali turėti įtakos, tačiau čia yra ir nusiteikimo dalykas - tie, kurie pokyčiams nesipriešina, problemų neturi", - sakė A. Būta.

Anot jo, nusiteikimas, jog persukus laikrodžio rodykles kelioms dienoms, kol organizmas prisitaiko, pablogėja sveikata, subjūra nuotaika, yra daugiau psichologinis.

"Blogiau ne nuo laiko pasikeitimo, o nuo paties žmogaus reakcijos - jei jis pyksta, patiria neigiamų emocijų. Geriausia persukti laikrodžio rodykles ir iškart tai pamiršti, nebeskaičiuoti "dvigubo laiko", kaip mėgsta kai kurie žmonės. Prisitaikyti vis tiek reikės, nes tai daro beveik visas pasaulis", - patarė A. Būta.

Giedrė NORVILAITĖ