Lietuviai išranda ir sekimo įrangą

Nuskaitys per atstumą

VGTU mokslininkai išrado prietaisą, nuskaitantį akies rainelę iš maždaug 5 metrų atstumo, todėl einant pro jį žmogui net nereikia stabtelėti. Iki šiol veikę išrasti prietaisai akies rainelę sugebėdavo nuskaityti tik tuo atveju, jei žmogaus veidas prieš kamerą išbūna apie 3 sekundes ir yra nutolęs 5-10 centimetrų atstumu. Dėl šios priežasties naudoti pastarąjį esą yra žymiai brangiau, o naujai išrastas bus daug pigesnis.

Anot išradėjų, tokį įrenginį galima pritaikyti bet kokioje situacijoje, kai iš didelio žmonių būrio reikia atpažinti vieno ar daugiau asmenų tapatybes, pavyzdžiui, teroro prevencijai.

Tačiau išradimo projekto koordinatorius Tomas Grigalis pripažįsta, kad įrenginys galėtų būti naudingas ir visuotinio sekimo šalininkams, nors mokslininkai, kurdami aptariamąjį prietaisą, esą tikėjosi, kad jis bus skirtas tik geriems darbams.

Norai buvo geri

„Pavyzdžiui, yra įmonė. Ji savo darbuotojus užregistruoja sistemoje, suveda akių rainelių duomenis. Vėliau, norint jiems patekti į patalpas, nebereikia jokių kortelių - nuskaitomos akių rainelės ir viskas. Jei žmogaus sistemoje nėra, vartai paprasčiausiai neatsidaro. Arba, pavyzdžiui, susibūrimų metu policija susiduria su problemomis. Nors įvykis būna filmuojamas, tačiau pagal filmuotą medžiagą ne visada galima identifikuoti žmogų, kuris ką nors blogo padarė. O akies rainelės raštas yra unikalus kiekvienam žmogui. Tai dar patikimesnė identifikavimo priemonė nei pirštų atspaudai“, - sakė T. Grigalis.

Jo teigimu, projektą finansavo ES. Tiesa, 2010-aisiais jam buvo žadėta skirti apie 300 tūkst. litų, o vėliau parama sumažinta iki 130 tūkst. litų. To esą užteko tik mokslininkų algoms, o visas reikiamas medžiagas VGTU turėjo susirasti pats.

Projekto koordinatorius tvirtina, esą mokslininkai nenori, kad jų išradimas turėtų didelę paklausą Baltarusijoje, Kinijoje, Rusijoje ar kitose valstybėse kaip totalinio sekimo priemonė.

„Bet, aišku, kiekvieną daiktą galima ir teigiamai, ir neigiamai panaudoti. Bet juk filmavimas ir taip vyksta. Aišku, mes nenorėtume, kad šis prietaisas taptų totalinio sekimo įrankiu“, - sakė T. Grigalis.

Nuotraukos - irgi sekimas?

Labiausiai prie išradimo prisidėjęs VGTU profesorius Antanas Čenys, paklaustas, kodėl dalis mokslininkų stengiasi išrasti ne vaistus ar kitus visuomenei naudingus dalykus, o tai, ką galima panaudoti prieš visuomenės interesus, - sekimo aparatus, sprogmenis, atomines bombas ir t.t., - tvirtino, kad bent jau akių rainelių nuskaitymo įrenginys jokios žalos nepadarys.

„Lietuvoje mes turime daugybę problemų. Pavyzdžiui, kokiame nors SPA centre parduodant abonementus būtų galima į duomenų bazę perkelti lankytojų raineles ir pagal tai būtų žinoma, koks žmogus iš tikrųjų yra klientas. Tačiau Lietuvoje to negalima padaryti. Ne techniškai, o todėl, kad to neleidžia įstatymai, saugantys asmens privatumą. Asmens duomenų apsaugos įstatymas mums šito daryti neleidžia“, - nuramino mokslininkas.

Kitose valstybėse, anot jo, akies rainelės nuskaitymas taikomas labai plačiai. To esą reikėtų ir Lietuvoje, nors profesorius sutinka, kad visuotinis sekimas, kai visi žmonės laikomi potencialiais nusikaltėliais, kai kišamasi į jų privatų gyvenimą, turi minusų.

„Tačiau mes kalbame apie biometrinius duomenis. O pats plačiausiai paplitęs atpažinimo įrankis yra veidas. Tai kodėl tada mes veido nuotraukas leidžiame spausdinti, nors jos pasako dar daugiau nei akies rainelė: pasako, pavyzdžiui, ar žmogus yra baltas, ar juodas?“ - filosofavo A. Čenys.

Pavojus privatumui

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Audrius Butkevičius nesistebi, kad ES finansuoja įrankius, kuriais galėtų būti palengvintas visuotinis sekimas.

„Apie šį konkretų įrenginį nenoriu kalbėti, nes nežinau jo veikimo principų ir nenumanau, ar jį pasitelkus galima sekti žmones. Tačiau iš principo pasaulis žygiuoja totalinės kontrolės kryptimi. Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra pareiškusi: jei kriziniai reiškiniai užsitęs arba kartosis, tai demokratinėmis priemonėmis su jais susidoroti nepajėgsime. Tad sekimo piliečių atžvilgiu klausimai bus vis intensyvesni“, - prognozavo A. Butkevičius.

Signataro teigimu, mokslininkai, išrandantys visuomenei pavojingus dalykus, paprasčiausiai dažnai neturi nei politinės, nei moralinės atsakomybės ir siekia išgarsėti visais būdais ir dar gauti už išradimą pinigų.

„Vėlgi to netaikau Lietuvos mokslininkams, nes per mažai apie jų išradimą žinau. Bet iš principo juk dažniausiai net nepagalvojama, kur jų išradimai bus panaudoti. Aišku, būna ir išimčių. Štai Albertas Einšteinas, suvokęs, kad jo įdirbis paspartino atominės bombos išradimą, kvietė žmones atsisakyti šio ginklavimosi būdo“, - priminė A. Butkevičius.