Karyba
Namo į Klaipėdą trumpų atostogų iš Kosovo provincijos šį mėnesį grįžę kariai su šypsenomis prisimena taikdarių stovykloje atšvęstas Kalėdas, ironiškas nominacijas bei didžiakrūtę Snieguolę.
"Vakarų ekspresui" kariai savanoriai pasakojo, kad labiausiai juos stebina vietinių elgesys - dieną jie šypsosi ir mojuoja rankomis, o naktimis iš padilbų seka kiekvieną žingsnį, tampa nedraugiški.
"Gal tai nuo mėnulio fazės priklauso? Tačiau per Kosovą į Vakarų Europą eina narkotikų ir nelegalios ginklų prekybos keliai", - teigė vienas iš namo grįžusių klaipėdiečių.
Ambicijos negęsta
Po trijų mėnesių tarnybos į uostamiestį trumpų atostogų grįžo ir 11 klaipėdiečių, tarnaujančių Krašto apsaugos savanorių pajėgose, kurios antradienį šventė 15-ąsias įkūrimo metines.
Kariai taikos palaikymo misiją atlieka KFOR 13 būrio sudėtyje, kuris tarnauja Lenkų kuopoje Kosovo provincijoje, maždaug už 40 kilometrų nuo didžiausio regiono miesto Prištinos.
"Vakarų ekspresui" pašnekovai pasakojo, kad situacija Kosovo provincijoje vis dar "kabo ore".
"Šioje provincijoje gyvena daugiausiai albanų tautybės žmonės, kurie išpažįsta islamo religiją bei nori įkurti savo valstybę. Provincija įeina į Serbijos sudėtį, tačiau ją valdo paskirta albanų valdžia, kuriai padeda Jungtinių Tautų Organizacija. Serbai Kosove sudaro mažumą, todėl regionas vis dar yra galimos nesantaikos židinys", - pasakojo kariai.
Atlikdami taikos palaikymo misiją savanoriai patruliuoja, saugo stovyklą, organizuoja vadinamuosius mobilius kontrolės postus - tenka tikrinti pravažiuojančias mašinas, žmonių dokumentus.
"Kadangi laikyti kovinį ginklą yra draudžiama, reikia kontroliuoti situaciją. Be to, per Kosovą nusidriekę ir narkotikų prekybos keliai. Mums per savo tarnybą kol kas neteko sulaikyti nei ginklų, nei narkotikų - tik nelegalų dešrų krovinį", - pasakojo kariai.
Regionas atgyja
Kadangi Kosovo provincija - savitas regionas, jame gyvena ir lietuviams neįprastos kultūros žmonės.
"Kai vyksta vestuvės, albanai tratina serijomis iš automatų - tokia jau jų tradicija. Tačiau prie mūsų akių jie niekada to nedaro, nes žino, kad po šūvių visada vyksta patrulis aiškintis situacijos", - teigė pašnekovai.
Kariai prisiminė, kad amerikiečių žvalgybininkai buvo ne kartą apsupę pastatus įtarę, kad juose gali būti ginklų. Vienoje iš tokių operacijų, kai buvo aptiktas automatas "Kalašnikov", dalyvavo ir dvi lietuvės savanorės.
Moterys karės musulmoniškuose kraštuose yra būtinos, mat tik jos gali apieškoti musulmones. Antraip kiltų didžiulis konfliktas.
Patys albanai į lietuvius žvelgia draugiškai, tačiau tik dienomis - naktį jų žvilgsniai pasidaro įtarūs.
"Malonu matyti, kad didžiuosiuose provincijos miestuose jau dygsta nauji namai, regione steigiasi įvairios įmonės, parduotuvės. Investicijos - iš užsienio, kapitalo pritraukimą į Kosovą remia ir Europos Sąjunga", - sakė savanoriai.
Prioritetas - krepšinis
"Vakarų ekspreso" paklausti, kaip kariai linksminasi ne tarnybos metu, savanoriai juokavo, kad geriausios jų pramogos - pusryčiai, pietūs ir vakarienė.
Tačiau daugiausiai dėmesio skiriama sportui - kariai net seną krepšinio aikštelę suremontavo ir geru oru varinėja kamuolį lauke, o blogu - vaikšto į amerikiečių bazę, kurioje yra pastatytas visas sporto kompleksas.
Išėję iš lenkų stovyklos ir apsilankę JAV kontingente, lietuviai pajaučia milžinišką skirtumą - amerikiečių stovykloje, be sporto komplekso, yra ir parduotuvių, pinigų išgryninimo automatų.
"Pas lenkus - kaip Kairių mokomajame poligone", - juokavo kariai bei pridūrė, kad mėgsta ir treniruoklių salėje apsilankyti, ir tinklinį pažaisti.
Kalbama, kad patys albanai amerikiečius mėgsta, nes, jei ne taikdarių pastangos, serbai musulmonus esą būtų tiesiog sunaikinę.
Tiesa ir tai, kad lietuviai nepraleidžia progos apsipirkti skirtingų šalių karių stovyklose, kuriose pigiau nei Lietuvoje kainuoja tabako gaminiai, vaizdo kameros, alkoholis.
"Tik kad pas mus - sausas įstatymas", - atkirto vienas iš savanorių.
Keitėsi dovanomis
Kosove kariai Kalėdas šventė tarsi mokykloje - keitėsi dovanėlėmis, skyrė nominacijas, persirenginėjo kalėdiniais personažais.
"Turėjome tokį vadinamąjį laimės šulinį, į kurį sumetėme iki trijų eurų kainavusias dovanėles. Ten buvo ir sulenkiamų peiliukų, ir tualeto valymui skirtas šepetys. Vėliau buvo išrinkti būrio nominantai", - pasakojo kariai.
Taip vienam buvo prilipdytas "mėnesio blondino", kitiems - "mėnesio bambeklio", "labiausiai sulysusio", "mėnesio vairuotojo", "galvos" etiketės.
Neišvengta ir Kalėdų senelio bei Snieguolės, kuria persirengė karys.
Anot savanorių, bendrauti su artimaisiais iš Kosovo paprasta - naudojamasi interneto paslaugomis. Paprastais laiškais atsisakyta bendrauti paaiškėjus, kad iš Lietuvos atsakymai keliauja net keletą mėnesių.
Į tarptautines misijas Kosove Lietuvos kariai vyksta nuo 1999 metų. Misijose Kosove yra dalyvavę apie 350 mūsų valstybės karių.
Denisas NIKITENKA
Rašyti komentarą