Ispanija - unikali šalis: prieš dvidešimtmetį gyventojai vaikštinėjo apskurę po nederlingus laukus ir pragyvenimo lygis daugmaž atitiko dabartinį Rusijos lygį. Prisėdus prie apvalaus stalo Europos Sąjungos protams, buvo nuspręsta, jog į šią šalį galima investuoti: užsodinti plantacijomis bei pristatyti gražučių kurortų.
Ir štai rezultatas: šiandien mokyklos valytoja gauna daugiau nei 20 litų per valandą. Tuo tarpu pragyvenimo sąnaudos - mažesnės nei Lietuvoje. Galima manyti, jog dėl gero gyvenimo aptuko visas kraštas: žmonės laimingi, pilna megztinukais apvilktų šunų, o policija snaudžia po palmėmis.
Aktyvūs nusikaltėliai
Papūtus tokiems vėjams, į Ispaniją iš visos Europos ėmė plūsti tie, kuriems savo šalyse įstatymas nieko doro nežada. Juk puiku neturint košės galvoje gauti šimtą litų per dieną, dirbant juodą darbą plantacijose. Regis, nusikaltai ar šiaip tingi keberiotis kapitalistiniais karjeros laiptais - mauk į Ispaniją.
Ilgainiui privisus laimės ieškotojų, jų pirmtakai išmoko naudotis žmonėmis ir, prisikabinę kaip erkės, siurbti kraują. Jie žino - be dokumentų legaliam darbui tu - niekas: nepasiskųsi.
Liūdnas imigrantų likimas
Dauguma atvykėlių jau pirmosiomis dienomis lieka gatvėje. Vežėjai iš Lietuvos nugabena į Ispaniją, pakeliui pričiulba apie rojaus sodus, paima 200 JAV dolerių duoklę už įdarbinimą, buto suradimą ir pan. Po to, labai gudriai apsukę apie pirštą, tiesiog išmeta į gatvę. Gerai, jei pavyksta išsaugoti pasą, nes nedraugiškai nusiteikusiųjų tikslas - išnaudoti darbo jėgą. Jei pavyko nusigvelbti ar išvilioti pasą - vergavimas garantuotas. Tiesa, praradus pasą yra du keliai: arba prisiduoti Vokietijoje, arba daryti viską, ko prašo vagys. O jie nori, kad dirbtum veltui.
Sako, po savaitės ar dviejų dokumentas bus grąžintas, bet ir po mėnesio jo neatgausi. O į Vokietiją dar reikia nusigauti. Be to, "bepasius" daug mieliau tardo ir policija. Žinoma, yra Lietuvos ambasada Madride. Tačiau nepatvirtintais duomenimis, anot "etatinių" nuskriaustųjų, išbandžiusių viską - ir ten siaučia mafija: reikia atidirbti. Tad pasas - ne tik kelialapis namo, bet ir nepriklausomybė.
Paso duoti negalima niekam - paprastai yra daromos spalvotos kopijos, laminuojama ir su tokia identifikavimo kortele prisistatoma darbdaviams. Be to - vykti patartina tik su gerai pažįstamais žmonėmis. O nenusisekus tenka apsigyventi po tiltu.
Gyvenimas po tiltu
Valensijoje, centriniame parke, vakarop iš viso miesto prisirenka benamių. Ironiška, bet visi apvogti tų pačių benamių. Miegi po palme, apsikabinęs kuprinę, o po to pajunti kažką šalto prie kaklo: besišypsantis marokietis lėtai traukia tavo daiktus ir grasina papjauti, jei neatiduosi.
Tačiau daugelyje didesniųjų Ispanijos miestų yra labdaringos organizacijos "Caritas" filialai. Jei įrodai (darbuotojai dažnai susikalba angliškai), jog tavo padėtis beviltiška, gauni maisto kortelių. Tokiu būdu kasdien gali vieną kartą gana sočiai, bet nesveikai pavalgyti.
Nepatingėjus yra galimybė nemokamai gauti net būstą: su dušu, baltai paklota lova, maisto daviniu, televizoriumi. Tik viena bėda - atvykai uždarbiauti, o ne poilsiauti, o suteikiamo nemokamo gyvenimo sąlyga - kasdien lankyti ispanų kalbos kursus. Tai yra neįmanoma, ariant plantacijose.
Reketas armėniškai, su padažu
Tiesa, čia padažas - švelnesnis, aštrų gamina lietuviai - sumuša, subado ir atima, ko reikėjo. Vienas mėgstamiausių taikiklių - automobiliai lietuviškais numeriais. Patariama, vos atvykus į Europos Sąjungą, susirasti autosąvartyną ir pasikeisti gimtosios šalies numerius. Policija į tokius triukus žiūri tikrai tolerantiškai.
Nepatartina ir garsiai bendrauti lietuvių kalba: greitai prisistato šiltas kaip kačiukas "globėjas", siūlantis nuostabų darbą, gyvenamąją vietą ir t.t. Bet tik atsuk nugarą!
Na, o armėnai - vilkų ruja, jų niekur nerasi po vieną: dauguma išvien šaltakraujiškai niekšiški. Nenoriu įžeisti šios tautybės žmonių. Sakydamas "armėnai" turiu omenyje konkrečius asmenis, bet ne tautą.
Pateiksiu kaip pavyzdį vieną iš netiesioginio reketo rūšių: dirbi plantacijose kaip Prževalskio arklys brigadoje, kurią sudaro 15 žmonių. Tarkime, liedamas devintą prakaitą, surenki per dieną 70 dėžių apelsinų. Tuo tarpu kiti brigadoje - daug mažiau, tačiau yra imamas vidurkis, tad tu gauni 60 dėžių. Kai išsiaiškini, pasirodo, yra dar kokie trys "darbininkai" armėnai. Šie vaidina brigadininkus, rėkauja, ragina, grasina, neleidžia net rūkyti. Visas dėžių, surinktų penkiolikos žmonių, skaičius dalijamas iš 18. Paskaičiavus, vietoje realaus užmokesčio už 70 dėžių, gauni už 35 ar 40. Tiesa, dar minus 6 dėžės kasdien "nuo galvos". Neva, darbiniams skambučiams.
Įdomumo dėlei - už vieną surinktą apelsinų dėžę Ispanijoje daugiausiai galima uždirbti iki 2,1 lito. Lėčiau renkamų mandarinų - apie 4 litus, tad nuostoliai nemenki.
Lietuviai - geriausi juodadarbiai
Išties, mūsų tautiečiai darbininkai Ispanijoje - "valiutiniai". Jie daug dirba. Lietuvis atvažiavo ir išvažiavo, jis nori užsidirbti. Armėnas, gruzinas, rusas ar marokietis - atvyko gyventi. Jiems įvažiuoti į flamenko šalį reiškia parduoti butą, automobilį: viską - ir nebegrįžti. Tad jie nesiplėšo, nenurenka apelsinų nuo medžių viršūnių. Už tai lietuviai, latviai gauna pylos nuo plantacijos savininko ir turi kone nepelningai išvalyti tai, kas liko.
Dažnai pasitaiko ir vagysčių. Gudruoliai nugvelbinėja surinktas dėžes ar, pasislėpę tavo eilėje, nurenka medžio pakraščiuose esančius ir lengviausiai raškomus vaisius. Labai teisingai vienas nelegaliai plantacijose uždarbiavęs Maskvos architektas yra pasakęs: "Ar žinai, kodėl armėnai nežaidžia krepšinio? Nes į svetimą krepšį nemėto".
Tiesa, pasitaiko ir kitokios rūšies juodadarbių - savotiškų sukčiavimo genijų. Pavyzdžiui, grupelė senbuvių lietuvių sumanė vogti dyzelinį kurą. Tačiau itin išradingai: naktimis jie pėdindavo į blogai saugomą gamyklos teritoriją. Ten susirasdavo cisterną su kuru ir imdavo šokinėti ant storokos siurbimo žarnos. Pasirodo, taip galima pumpuoti kurą! Žarna, žinoma, laikui bėgant nudilo, prakiuro, o ispanai po savaitės įstatė naują: dar storesnę, kad geriau pumpuotųsi.
Kiti vagia motorolerius, išardo ir dalimis gabena į Rytų šalis. Dalys pravežamos lengviau ir pigiau, nei visas motoroleris. Yra dar vištų gaudytojų, supuvusių vaisių daužytojų, šunų tualetų prižiūrėtojų - pelningos ir originalios "specialybės".
Vietoje auklės - prostitutė
Nelegalus darbas užsienyje - pavojingi žaidimai, ypač - naiviom merginom. Net geriausių norų vedama, dažna lietuvaitė pakliūva į spąstus. Dabar, baigiantis mokslams ir studijoms, laikraščiuose pilna skelbimų, siūlančių lengvą ir pelningą uždarbį svetur.
Pateiksiu keletą pavyzdžių: viena abiturientė iš neturtingos šeimos nusprendė pagal skelbimą (ne pagal programą) išvykti į Vokietiją auklės darbui, tam, kad turėtų kuo užsimokėti už studijas universitete. Tačiau po kelių parų, kurių nepamena, atsibudo lovoje su svetimu vyriškiu Barselonoje. Ant dilbio raudonavo keletas mažų žaizdelių. Heroinas į veną ir tu - vergė. Mat lietuvaitės bulių šalyje - brangiausios, o prostitucija kaip ir narkobiznis - klesti.
Ispanijoje hašišas rūkomas kaip paprasčiausios cigaretės, nors lengvieji narkotikai nėra legalizuoti. Tiesą pasakius, jį net gydytojai išrašo kaip nervus raminančią priemonę.
Kokainas bei heroinas plūsta iš Pietų Amerikos bei yra pigus ir kokybiškas. Taigi neretą laimės ieškotoją priverčia gabenti narkotikus per sienas į Rytus. Iš tokio biznio, žinoma, pasitraukti negali. Nebent su kulka kaktoje.
Sėkmės formulė
Tokios kaip ir visai nėra - bet kam gali nutikti baisiausia ir geriausia kartu. Vis gi, bandant savo laimę svetur, Ispanijoje, būtina išsiugdyti budrumą ir daug žinoti. Plantacijose daugiausia galima uždirbti Valensijoje. Ten ir butų nuoma pigesnė: trijų kambarių, pusėtinai įrengtas kainuoja apie 600-700 Lt per mėnesį. Taip pat nepatartina ieškotis būsto per firmas - imami dideli lietuvio kišenei nuompinigiai ir užstatai. Geriau iš anksto turėti pažinčių. Tačiau siaučia armėnai, bulgarai, Barselonoje, Madride - lietuviai.
Reikia žinoti, kiek pinigų pradžiai pasiimti. Pirmoji alga išmokoma tik po dviejų savaičių, tad maistui reiktų apie 10 Lt per dieną vienam žmogui (sočiai maitinantis). Beje, labai praverčia ir ispaniškai kalbantis žmogus - dėl nelegalaus darbo, nors ir sunkokai, galima tartis iš karto su plantacijų savininku. Tarpininkai gali apgauti. Draugiškesnis ispanas ir algas didesnes mokės, ir apgyvendinti fazendos namelyje gali.
Kiekvienas rizikuoja, tik vieni protingai, kiti - ne. Nors šiaip, Lietuvoje geriau - namai, draugai, saugumas ir, svarbiausia, geras maistas. Europietiškas visada primena arba muilą, arba trąšas, arba klijus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą