"Lietuvių kalbos abėcėlė pagal Kirkilą": siūloma naujoji graždanka

Ketvirtadienį Seimui planuojant įteisinti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą ir nelietuviškais visų užsienio kalbų lotyniško pagrindo rašmenimis, Lietuvos liaudies partija (LLP) rengia protestą "Lietuvių kalbos abėcėlė pagal Kirkilą".

Protesto akcija, kurioje taip pat dalyvaus Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Tarybos Lietuvos Respublikos Konstitucijai ginti, "Vilnijos" draugijos atstovai, bus skelbiamas viešas visuotinas boikotas politikams, palaikantiems socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės parengtą prieškonstitucinį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.

Pasak akcijos iniciatorių, pagal šį makabrišką ir su sveiku protu nesuderinamą įstatymo projektą, visų piliečių pavardės būtų rašomos nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, į lietuvių kalbos abėcėlę dirbtinai įterpiant dešimtis naujų raidžių ir jų net neištariamų svetimų garsų, nebūdingų lietuvių valstybinei kalbai. Esą nė vienoje pasaulio valstybėje tokių keistenybių nėra ir būti negali.

"Šiais metais sukako jubiliejus - 110 metų - kai buvo panaikintas lietuviškos spaudos draudimas. Visi žinome, jog už lietuviškų knygų išspausdinimą lotyniškomis raidėmis, skaitymą, platinimą caro okupacijos laikais grėsė katorga, buvo diegiama kirilica arba vadinamoji "graždanka". Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas mėgo sakyti: "Ko nepadarė kardas, padarys raidės". Iš tiesų tai yra ypatingai svarbi mūsų istorijos dalis. Kai Lietuvos nepriklausomybė buvo atkurta, šventai tikėjome (paaiškėjo, kad naiviai), kad pagrindinis valstybės įstatymas - Konstitucija - saugo valstybinę kalbą, ir tai yra teisiniai, moraliniai ir kalbiniai pamatai, tačiau paaiškėjo, kad vis tiktai klydome, ir šiandien atsiranda naujos politinės grėsmės, kai vėl turime ginti lietuvių kalbos teises kaip ir prieš daugiau kaip 100 metų", - naujienų agentūroje ELTA trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė LLP vicepirmininkė Lilijana Astra.

"Šis įstatymo projektas siūlo mums naująją "graždanką". Kitaip tariant, matome, kad tradicija nemari. Iš mūsų lietuvių kalbos abėcėlės nieko neliks, kadangi ji bus užgožta svetimais, mums neprigimtiniais garsais, ir tokio beprecedenčio reiškinio nėra nė vienoje pasaulio valstybėje - demokratinėje ar nedemokratinėje", - pridūrė L. Astra.

Spaudos konferencijos dalyvių teigimu, socialdemokratų stumiamu Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymu norima įteisinti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą ir nelietuviškais visų užsienio kalbų lotyniško pagrindo rašmenimis. Dokumento šaltiniu būtų ir užsienio valstybės išduotas dokumentas. Neatsižvelgdama į kalbininkų reikalavimus išlaikyti dabartinę valstybinės kalbos abėcėlę, Vyriausybė skubiai patvirtintų Vardų ir pavardžių rašymo taisykles, pertvarkytų registrų ir valstybės informacines sistemas. Pietryčių Lietuvoje neoficialiai būtų atkurta 1992 m. panaikinta prieškonstitucinė Vilniaus krašto teritorinė autonomija, primenanti Ukrainos Krymo variantą, įsitikinę įstatymo priešininkai.

"Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos" Abėcėlės skyriaus autorius hab. dr. Kazimieras Garšva teigė, ką patvirtino ir mokslininkai, kad kalbinių argumentų, kodėl reikėtų keisti galiojančias nuostatas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose, nėra.

"Rašant piliečių asmenvardžius dokumentuose ne lietuviškomis raidėmis būtų pakeista lietuvių kalbos abėcėlė, destabilizuota rašybos sistema. Lietuvių kalbos abėcėlė nuo kitų skiriasi tuo, kad kiekvienas garsas rašomas atskira raide", - kalbėjo K. Garšva ir pridūrė, kad išimtys gali būti daromos, tačiau jos neturi pažeisti visos lietuvių kalbos rašybos sistemos.

"Tai dabar sugalvojo nemokantys rašyti ir mažamoksliai žmonės. Jie galvoja, kad prie Lenkijos okupacijos buvo tokia rašyba, ir tai yra autentiška. Tai visiška nesąmonė", - pabrėžė kalbininkas.

LLP vicepirmininkas Aras Vyturys Sutkus priminė, jog Lietuvos istorija mena faktus, kai buvo sunaikinti autentiški rašmenys, bet lietuvių kalba - seniausia archajiška nepakitusi kalba Europoje - išliko ir, nors jai buvo pritaikyti lotyniškos kilmės rašmenys, ji įrodė savo gyvybingumą protėvių dėka.

"Deja, likimas turi savybę kartotis, ir išbandymas skirtas mūsų kartai - menamas poreikis papildyti abėcėlę rašmenimis, reiškiančiais lietuvių kalbai nebūdingus garsus. Ar to reikia Lietuvos liaudžiai? Ko bendraujantys valstybine kalba negali užrašyti jau esančiame mūsų raidyne garsų simboliais? Atsakymas akivaizdus - užrašyti galima viską. Tačiau realybė yra kitokia. Kaip ir naikinant raštus runomis, valdantieji mano turintys teisę ir galias darkyti kalbą, naikinti mentalinį ir kultūrinį paveldą, archajiško autentiškumo likučius", - sakė A. V. Sutkus.

Sankcionuoto protesto piketo "Lietuvių kalbos abėcėlė pagal Kirkilą" pradžia - ketvirtadienį 10.30 val. prie Seimo.

G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projekte įtvirtintas principas - vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat nustatytos išimtys, kada pagal dokumento šaltinį asmenvardžiai paraidžiui nurašomi lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, jei dokumento šaltinyje asmenvardžiai pateikti tik nelotyniško pagrindo rašmenimis.

Projekte išimtys taikomos užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis (pvz., užsieniečių sutuoktiniams, jų vaikams). Tačiau ir šiais atvejais, asmeniui pageidaujant, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims.

Šio įstatymo priešininkai pabrėžia, jog, įteisinus nelietuviškus rašmenis asmens dokumentuose, būtų pažeistas Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas ir įteisinta daugiakalbystė vienoje iš svarbiausių gyvenimo sričių, be to, būtų sukurtas precedentas daugiakalbystei plėsti ir kitose srityse. Tektų į lietuvių kalbos vartoseną įtraukti apie 150 naujų raidžių ir diakritinių ženklų, tai sukeltų visišką painiavą tiek tariant, tiek užrašant pavardes.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendimą dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose Seimas gali priimti tik gavęs oficialią Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą, į kurią būtina atsižvelgti.

Šiuo metu Lietuvoje originalias asmenvardžių formas lotyniškais rašmenimis leidžiama naudoti visuose oficialiuose dokumentuose, išskyrus asmens tapatybės dokumentuose.