Lietuvių tautai skirta bulves sodinti, o ne laivais plaukioti?.

Vakar BNS agentūra pranešė, jog Valstybės turto fondas (VTF) pasiūlė Vyriausybei nutraukti 66,66 proc. AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) akcijų privatizavimo konkursą. VTF atstovai teigia, jog jie negali nei patvirtinti, nei paneigti tokios informacijos. Pasak jų, VTF jokio oficialaus pranešimo spaudai nepateikė.

Kodėl tyli VTF?

Šiomis dienomis didžiuosiuose Lietuvos dienraščiuose pasirodė užsakomieji straipsniai, kuriuose kalbama apie tai, kad vėl bandoma nuskandinti laivyno privatizavimą, keliamas klausimas, kam reikėję skelbti tarptautinį konkursą, jei norima "Laivininkystę" atiduoti saviems. Vėl gąsdinama tuo, kad Lietuva susigadins savo įvaizdį Europoje. Tiek tie, kurie norėtų, kad LJL akcijos nebūtų parduotos Skandinavijos konsorciumui kaip nepatikimam pirkėjui, tiek tie, kurie nori, kad būtent jam atitektų bendrovės kontrolė, kaltina VTF neskaidriu privatizavimu, nepaisymu jokių terminų priimant sprendimą.
Yra manančių, kad VTF specialistai dėl to, jog neišmanė laivybos verslo specifikos, buvo "apmulkinti", įtraukti į avantiūrą. Tad dabar nežino patys, kaip išlipti iš tos balos sausiems, nes neva jau yra gavę ir avansus.
VTF atkakliai tyli. "Vakarų ekspresas", teiraudamasis apie "Laivinikystės" privatizavimą, tiesiog įkyrėjo VTF sandorių skyriaus viršininkui Liutaurui Radzevičiui, tačiau konkrečios informacijos taip ir negavo. Tylėjimas sudarė sąlygas kilti įvairioms versijoms. Pavyzdžiui, VTF laukia, kol Danijos kompanija "Rederiet Fabricius", dalyvaujanti konkurse, parduos "Dagmarą" ir dar vieną laivą.
Sakoma, jog po savaitės galįs įvykti sandoris, nes jau atsiradęs pirkėjas.
Neatmetama galimybė, jog į šį reikalą įsikišo tokios valstybinės institucijos, kaip Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), matydamos, kad pirkėjas pats yra neturtingas ir iš LJL privatizavimo tik nori užsidirbti.
Vakar VTF privatizavimo direktorius Antanas Malikėnas "Vakarų ekspresui" sakė, jog BNS pranešimas nėra VTF pranešimas. "Kai mes turėsime, ką pasakyti, tada ir pasakysime",- sakė A. Malikėnas.
L. Radzevičius vakar "Vakarų ekspresui" sakė, jog tai, kad VTF teikia pasiūlymą stabdyti privatizavimą, yra tik spėliojimai ir teigė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti informacinių agentūrų pranešimų. Į klausimą, ar VTF siūlys stabdyti konkursą ar ne, jis neatsakė. Paklaustas, kodėl VTF taip ilgai tyli, atsakė, kad VTF dirba savo darbą, atlieka visas procedūras ir jokių terminų nepažeidė. Informacijos VTF negalįs skelbti todėl, kad ji yra konfidenciali. L. Radzevičiaus teigimu, ji neskelbiama siekiant apsaugoti valstybės interesus. Pasak jo, kol nėra priimti normalūs sprendimai, kol neįforminti dokumentai, VTF jokių pranešimų nedaro.
Į klausimą, ar VTF šiuo klausimu talkina kontroliuojančios valstybės institucijos, sakykime, Valstybės kontrolė, STT, L. Radzevičius atsakė, jog Valstybės kontrolė čia nieko dėta.

Gauta neigiamos informacijos

BNS žiniomis, Vyriausybei jau pateiktas siūlymo nutraukti konkursą nutarimo projektas, kurį ji turėtų svarstyti kitą trečiadienį. BNS pranešime teigiama, jog LJL privatizavimo konkurso komisija nepaskelbė konkurso nugalėtojo, nes apie geriausią finansinį pasiūlymą pateikusią Danijos bendrovę "Trident Marine ApS" gauta daug neigiamos informacijos tiek iš teisėsaugos institucijų, tiek iš kitų šaltinių. Ji, neoficialiomis žiniomis, už LJL akcijas pasiūlė didžiausią kainą - 33 mln. litų grynaisiais ir jokių investicijų.
Kai kurie šaltiniai teigia, jog "Trident Marine" vadovauja Nilsas Larsonas ir Vladimiras Nikošenka. Tie patys žmonės vadovavo ir Danijos kompanijai UNISI. Tas pats ir abiejų kompanijų adresas.
UNISI yra brokerių kompanija. Ji ieško krovinių bei siūlo juos pervežti laivybos kompanijoms ir už šią paslaugą gauna komisinį mokestį. Kita jos veikla - parduodamų laivų suradimas ir siūlymas pirkėjui. UNISI turėjo ofšorines kompanijas "Viktoria Shipping", "Arkadia Shipping". Senajai LISCO "Viktoria Shipping", nuomojusi jos laivus, liko skolinga.
Spėliojama, jog ir "Trident Marine" yra rusiško kapitalo įmonė. Manoma, jog ji norėjusi laimėti konkursą ir turėti naudos iš LJL laivų išpardavimo. "Laivininkystė" buvo gavusi užklausimų iš įvairių pasaulio vietų - Ženevos, Stambulo, net Machačkalos dėl parduodamų laivų. Buvo išsiaiškinta, jog parduodamų laivų sąrašą išplatino būtent UNISI.

Investicijos - muilo burbulas

BNS žiniomis, kitas konkurso dalyvis - Danijos ir Norvegijos laivybos bendrovių "Rederiet Fabricius" ir "Continental Ship Management" konsorciumas, kuris teigė pateikęs geriausią finansinį pasiūlymą už "Laivininkystės" akcijas - 22,1 mln. litų bei apie 120 mln. litų investicijų turtiniais įnašais - laivais, kurių daugelis yra įkeisti arba nuomojami. BNS teigimu, jei būsimosios investicijos nėra piniginis įnašas į įmonės įstatinį kapitalą, jos iš viso nevertinamos.
Potencialūs pirkėjai, norėdami dalyvauti viešąjame akcijų pardavimo konkurse, už 5 tūkst. Lt įsigijo dokumentų rinkinius, kuriuose buvo nurodytos privatizavimo sąlygos. Juose teigiama, jog investicija - piniginės lėšos ar įnašai, pirkėjo įnešami į bendrovės įstatinį kapitalą jį didinant iš papildomų įnašų ir pirkėjui pasirašant atitinkamą kiekį naujai išleidžiamų akcijų. Bendrovės įstatinio kapitalo padidinimas iš bendrovės lėšų, ar iš bendrovės vardu gautų lėšų nėra laikoma pirkėjo investicija.
Beje, kai "DFDS Tor Line" pirko LISCO akcijas, investicijos buvo traktuojamos visai kitaip. Vaizdžiai tariant, naujos biuro durys buvo laikomos investicija. Galbūt todėl kai kurie žmonės mano, jog dabartinei valdžiai Lietuvos interesai rūpi labiau nei ankstesnėms.
Pasak vieno mūsų pašnekovo, "Rederiet Fabricius" ir jo konsorciumo siūlomos 120 mln. Lt investicijos yra formalus pliurpalas, kurio, viena, praktiškai neįmanoma įvykdyti, o antra, ji investuos jau sau, o ne Lietuvos valstybei. Be to, kokia nauda iš tokios investicijos, jei danai atplukdys seną laivą, kuris būsiąs įvertintas kaip reikia nepriklausomų turto vertintojų? Galų gale pinigus toms investicijoms turės uždirbti pati LJL. Ar toks investavimas, kai įmanomos įvairios aferos, galimas esant skaidriam privatizavimo procesui?
Kai kurie laivybos specialistai mano, jog privatizuojant objektus VTF turėtų sudėti kitus saugiklius, t. y. reikalauti išlaikyti darbo vietas, kad kompanija būtų Lietuvoje 10 metų, ir kitus.

Investicijos iš veiklos netinka

Trečiasis konkurso dalyvis - LJL vadovo Vytauto Vismanto vadovaujamas konsorciumas, kuriame, BNS žiniomis, dar yra Kauno bendrovė "Sanitex" ir konsultavimo bendrovė "Prime Investment", pasiūlė minimalią 20,09 mln. litų kainą ir jokių investicijų.
"Vakarų ekspreso" žiniomis, LJL buvo pateikusi bendrovės investicinį planą. Jame nurodyta, kad per 5 metus į laivyno atnaujinimą iš įmonės uždirbtų lėšų bus investuota 104,2 mln. Lt. Tačiau, kadangi įmonės uždirbtos lėšos nelaikomos pirkėjo investicijomis, į tai nebuvo atkreiptas dėmesys.
LJL specialistai yra atlikę didžiulį darbą ir yra parengę investicijų projektą, kuriame yra išnagrinėta įmonės veikla iki 2011 metų. Kažin, ar tokias įmonės ekonominės veiklos analizes pateikė kiti pretendentai.

Fondas 22 milijonų negautų

Kai kurie specialistai sako, jog tų 22,1 mln. už akcijas, kurias siūlo "Rederiet Fabricius" VTF negautų. Mokant už akcijas per du kartus, ištęstus laiko atžvilgiu, yra neišvengiamas kainos perskaičiavimas. Pagal privatizavimo sąlygose nurodytus pataisos koeficientus ir taikant 15 proc. diskontą galutinė kaina būtų 20,1 mln. Lt.
Atrodytų, jog akcijų pardavėjas turėtų norėti gauti pinigus iš karto. Pirkti akcijas norėjo kelios kompanijos. Mažiau nei 22 mln. Lt pasiūliusios - konkursą pralaimi. Tačiau tai neteisinga, turint galvoje, kad per du kartus mokant suma gaunama beveik ta pati, kurią pasiūlė LJL generalinis direktorius Vytautas Vismantas. Sunku patikėti, kad privatizavimo komisijoje nebūtų specialistų, kurie to nežinotų. O jų tylėjimas verčia abejoti viso proceso skaidrumu.

Privatizavimas turėtų būti naudingas

Privatizuodama bet kokį objektą valstybė turi turėti aiškų tikslą, kuris pirmiausia būtų naudingas jai. Ir ta nauda turėtų būti ilgalaikė: darbo vietos jos žmonėms, reglamentuoti mokesčiai į jos biudžetą.
Yra manančiųjų, jog vertinant LJL privatizavimą respublikos mastu, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, į smulkiųjų akcininkų poziciją, į Lietuvos Vyriausybės poziciją, norint dalį privatizuojamų objektų akcijų atiduoti kaip kompensaciją už nekilnojamąjį turtą ir žemę reikėtų, reikėtų jį stabdyti.
Manoma, jog informuotas apie Lietuvoje galiojančius įstatymus Skandinavijos konsorciumas, norėdamas išvengti akcijų iš smulkiųjų akcininkų supirkimo, siūlo iš pradžių pirkti tik 39 proc. akcijų, o kitą akcijų paketo dalį - po metų. Pagal vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymą, neturint 40 proc. ir daugiau akcijų, nereikia skelbti oficialaus pasiūlymo akcijoms supirkti iš smulkiųjų akcininkų. Per metus tikrai atsirastų galimybė savo akcijas bet kam perleisti ir vėl neturėti 40 proc. paketo.
Kai kurie specialistai mano, kad pelno mokesčio, kurį gavusi įmonė turi mokėti valstybei, reikėtų apskritai atsisakyti. Taip reikėtų daryti todėl, kad įmonės savininkas nenorėdamas prarasti tą dalį pinigų turi galimybę rodyti, jog patyrė nuostolių ir nemokėti pelno mokesčio bei dividendų.
Pavyzdžiui, tokia sistema esą naudojasi Danijos kompanija "DFDS Tor Line", valdanti AB "LISCO Baltic Service".
Kai kurie specialistai teigia, jog pagrindinis įmonės gyvybingumo rodiklis yra ne pelnas, o pinigų srautai, ateinantys į jos banko sąskaitą.