Lietuvoje istorinis įvykis - arkivyskupas Teofilius Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju

Sekmadienį pirmą kartą Lietuvoje vyks skelbimo palaimintuoju iškilmės. Popiežiaus Pranciškaus siunčiamas Vatikano Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas (Angelo Amato) palaimintuoju paskelbs Kaišiadorių vyskupą sovietinio režimo kankinį Teofilių Matulionį (1873-1962). 

Beatifikacijos - skelbimo palaimintuoju - procesas labai ilgas ir sudėtingas. T. Matulionio byloje šis procesas prasidėjo 1990 m. ir tęsėsi iki 2016-ųjų balandžio. Paskutinį kartą, 1987 m., Vatikane palaimintuoju buvo paskelbtas lietuvis vyskupas Jurgis Matulaitis. 

„Arkivyskupo T. Matulionio beatifikacijos iškilmės - tai pasaulinio masto šventė, tai tarptautinis ne tik T. Matulionio pripažinimas, bet jo asmenyje ir Lietuvos, mūsų kankinių. Toks Teofiliaus bylos pripažinimas, kad jis yra palaimintasis, iškelia ir visą skaudžią praėjusio amžiaus Lietuvos istoriją į pasaulinį lygmenį“, - sakė Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. 

Sekmadienio rytą į Katedros aikštę žmonės gali rinktis nuo 10 val. Nuo 12 val. prasidės giesmės, liudijimai, o 14 val. - iškilmingos šv. Mišios. 

Manoma, kad iškilmėse dalyvaus kelios dešimtys tūkstančių tikinčiųjų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Kanados, JAV, Australijos. Šventėje bus piligrimų ir dėl to, kadangi T. Matulionis kunigavo ir Latvijoje bei Rusijoje, palaikė ryšį su Baltarusijos, Lenkijos kunigais ir vyskupais. 

Katedros aikštėje telpa apie 30 tūkstančių žmonių, renginio organizatoriai mano, kad sutilps visi norintys. Iškilmių eiga bus rodoma šešiuose dideliuose LED ekranuose, o šv. Mišių bus galima klausytis ir aikštės prieigose, kur bus užtvertas automobilių eismas.

Į iškilmes atvyks apie 600 kunigų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio, 35 užsienio vyskupai, tarp jų - keturi kardinolai. Dalyvaus visa Europos vyskupų konferencijos valdyba. Įvykį transliuos ne tik Lietuvos radijas bei televizija, bet ir Lenkijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų katalikų televizijos. Įvykio susidomėjimas tarptautiniu mastu - didelis. 

Teofiliaus paskelbimas palaimintuoju vyks šv. Mišių metu. Jose Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kreipsis į kardinolą A. Amatą ir taip per kardinolą prašys Šventąjį Tėvą, kad į palaimintųjų gretas įrašytų T. Matulionį. 

Tuomet beatifikacijos bylos postulatorius kun. Mindaugas Sabonis pristatys T. Matulionio biografiją. Atsakydamas į prašymą, kardinolas A. Amatas perskaitys popiežiaus Pranciškaus apaštalinį laišką. 

Po to jaunimas atidengs palaimintojo T. Matulionio kanoninį paveikslą ir Garbės sargyba iš Katedros atneš prie altoriaus sarkofagą su palaimintojo relikvijomis. Relikvijos bus pagerbiamos smilkalais skambant giesmei ir Katedros varpams. Toliau bus tęsiamos šv. Mišios.

Apeigose ketina dalyvauti aukščiausi Lietuvos Respublikos vadovai. 

Po apeigų T. Matulionio relikvijos bus perneštos į Katedrą, kur iki 23 val. bus galima prašyti Teofiliaus užtarimo asmeniškai. 

„Kažkada T. Matulionis ragino žmones melstis šventajam Kazimierui, - esą kaip mūsų tautietis jis mus geriau supras ir galės mus labiau užtarti. Dabar tie žodžiai atsisuka atgal į T. Matulionį, kuris, paskelbtas palaimintuoju, taps mūsų maldų objektu“, - sakė arkivyskupas metropolitas G. Grušas. 

Lietuvos kariuomenės kapelionas M. Sabonis, T. Matulionio bylos postulatorius, rūpinęsis šios bylos vyksmu, ypač Romoje, sakė, jog T. Matulionį būtų galima pavadinti gyvybės arkivyskupu. Jis smerkė abortus, šeimos niekinimą, alkoholizmą, ragino saugoti gyvybę nuo pat jos užsimezgimo. 

T. Matulionis trumpai buvo Lietuvos kariuomenės kapelionas. Jis buvo labai paprastas žmogus, nenugrimzdęs į savo mintis, o realiai suvokiantis gyvenimą, bendraujantis su žmonėmis. Jau prieš užeinant sovietams arkivyskupas užsisakė šimtasiūlę ir šiltus batus. Jis nenorėjo pasitraukti iš Lietuvos, tad puikiai žinojo, kas jo laukia. 

Patyręs represijas T. Matulionis išliko tėviškas ir tvirtas, tikras lietuvių tautos didvyris, savo gyvenimu paliudijęs evangelijos išmintį, kad tiesa padarys mus laisvus. Jokie sovietinio režimo gąsdinimai, kankinimai ir trėmimai nesunaikino jo meilės Dievui ir artimui. 

Skelbimas palaimintuoju - tai žingsnis į pripažinimą šventuoju. Arkivyskupas metropolitas G. Grušas patvirtino, jog yra vilčių, kad arkivyskupas T. Matulionis gali būti paskelbtas šventuoju. Bet tam reikia, jog žmonės prašytų jo užtarimo, kad įvyktų stebuklų. 

T. Matulionis gimė 1873 m. birželio 22 d. Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje. Mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 m. kovo 4 d. Petrapilyje T. Matulionis buvo įšventintas į kunigus, darbavosi Latvijoje - Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 m. - Petrapilyje.

1923 m. kunigas T. Matulionis buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 m. vasario 9 d. Petrapilyje vyskupas A. Maleckis jį slapta įšventino į vyskupus. 1929 m. rudenį vėl buvo suimtas ir išsiųstas dešimčiai metų į koncentracijos lagerį Solovkų salose (Rusija). 

1933 m. spalio 19 d. vyskupas Teofilius, Lietuvai ir Sovietų Sąjungai keičiantis kaliniais, kartu su kitais sugrįžo į Lietuvą. Nuo 1936 m. rudens apsigyveno prie seserų benediktinių bažnyčios Kaune kaip jos rektorius. Įvedė nuolatinę Švenčiausiojo Sakramento adoraciją. Kurį laiką 1940 m. ėjo vyriausiojo Lietuvos kariuomenės kapeliono pareigas.

1943 m. popiežius Pijus XII T. Matulionį paskyrė Kaišiadorių vyskupu. 1946 m. jį vėl suėmė ir išvežė į Vladimiro kalėjimą, vėliau - į Mordoviją. Į Lietuvą vyskupas Teofilius grįžo tik po 10 metų. Tuometinei valdžiai neleidus sugrįžti į Kaišiadoris, apsigyveno Birštone.

1957 m. pirmąją Kalėdų dieną Birštone savo kambaryje slapta į vyskupus T. Matulionis įšventino kunigą Vincentą Sladkevičių. Už šį „nusikaltimą“ 1958 m. spalio 17 d. naktį valdžia vyskupą Teofilių išvežė iš Birštono ir apgyvendino Šeduvoje.

Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 m. vasario 9 d. vyskupui Teofiliui suteikė arkivyskupo titulą. 1962 m. rugpjūčio pradžioje arkivyskupas Teofilius gavo kvietimą dalyvauti Vatikano II susirinkime. Netrukus, 1962 m. rugpjūčio 17 d., arkivyskupo bute Šeduvoje buvo daroma krata, kurios metu jam buvo suleista neaiškios sudėties injekcija. Rugpjūčio 20-ąją arkivyskupas T. Matulionis mirė.