Klaipėdoje dar nėra gauta oficialių pranešimų dėl padirbtų eurų. Daugiausia jų - Jonavoje.
Dominuoja 50 eurų
Įtariama, kad 50 eurų banknotą vienoje Jonavos parduotuvėje bandęs išsikeisti, o vėliau pakelį kramtomos gumos nusipirkęs jaunuolis įbruko galimai netikrą kupiūrą. Tokios pat vertės netikru pinigu tame pačiame mieste už kelionę taksi bandė atsiskaityti ir 60 metų vyriškis. Savaitgalį vienas Jonavos gyventojas pardavė žaidimų kompiuterį už greičiausiai suklastotus pinigus. Su nepažįstamu asmeniu susitikęs vyras gavo 15 kupiūrų, iš kurių net 14 - galimai padirbtos.
50 eurų suklastotu banknotu bandyta atsiskaityti ir Šilutės rajone esančioje parduotuvėje, tačiau darbuotojams iškvietus policiją netikrą kupiūrą padavę asmenys dingo.
Signalų apie galimai netikrus banknotus taip pat gauta iš Panevėžio, Kauno bei Šalčininkų. Žmonės nepatikliai pažvelgė į įtartinus vyrus, kurie Kauno autobusų stotyje bandė iškeisti eurus. Patikrinus vyriškių turėtus eurus paaiškėjo, kad pinigai - tikri.
Tikrinimo aparatų pardavėjų rojus
Klaipėdos ekonominių nusikaltimų tyrimų biuro viršininkas Mindaugas Jeramčiukas tvirtino, kad pinigų srautų stebėjimas yra vienas iš dabartinių biuro prioritetų.
"Pirkdami pieną visada pasižiūrime jo galiojimo datą, tą patį reikėtų daryti ir su euru", - vaizdingai šnekėjo M. Jeramčiukas, pridūręs, kad kiekvieną euro banknotą tiek pardavėjai, tiek pirkėjai prieš įsidėdami į piniginę turėtų atidžiai apžiūrėti.
Ypač atidžiai naujuosius Lietuvos pinigus reikėtų tikrinti, jei jie paduodami tamsoje ar tamsiu paros metu, kioskuose, lauko prekyboje ir panašiose prekyvietėse. Esą įtartiniau į pinigus reikėtų žiūrėti ir tada, jei šie paduodami susukti ar stengiamasi juos užslėpti.
M. Jeramčiukas paneigė paplitusį mitą, kad dažniausiai plinta stambių nominalų kupiūros - pareigūnams yra tekę sučiupti ir smulkių kupiūrų padirbinėtojus, todėl kiekvieną gautą kupiūrą reikėtų akylai įvertinti.
Pareigūnas verslininkams, norintiems apsiginti nuo padirbinėtojų, patarė įsigyti specialų tikrinimo aparatą, kuris itin efektyviai atbaido bandančius įteikti netikrą pinigą.
Kasos ir tikrinimo aparatų prekyba užsiimančios bendrovės inžinierius Linas Bingelis akcentavo, kad ne visi aparatai yra tinkami dirbti su euru.
"Litams tikrinti skirti aparatai skleidžia ultravioletinę šviesą, tačiau kai kurie eurai net nešviečia", - pasakojo specialistas, turėjęs omeny seno tipo eurus, kurių atspindys ultravioletinėje šviesoje yra blankus arba išvis nematomas.
Euro banknotas turi daugybę saugumo priemonių, tad specialistas ragino to nepadariusius verslininkus įsigyti automatinius tikrintuvus. L. Bingelis tvirtina, kad verslininkai aparatais tikrinti eurui susidomėjo dar prieš pusmetį, o šiuo metu jų paklausa išaugusi kone šimtu procentų, nes tikrintuvus perka kone visos parduotuvės.
Padirbtų - nedaug?
Lietuvos banko Komunikacijos departamento direktorius Giedrius Simonavičius tvirtino, kad euras yra viena geriausiai nuo padirbinėtojų apsaugotų valiutų, ir džiaugėsi, kad netikri pinigai nėra platinami masiškai. Direktorius priminė, kad įsitikinti euro kupiūros tikrumu galima atlikus tris veiksmus: apčiuopus, pažvelgus, pakreipus.
Euro kupiūros pagamintos iš medvilnės, todėl popierius yra šiurkštokas ir šiugždantis. Pažvelgus į kupiūrą prieš šviesą turi matytis specialieji vandens ženklai, apsauginis siūlelis, o banknotą pakreipus turi matytis itin sunkiai padirbama holograma, blizgi juostelė ir spalvą keičiantis nominalo skaičius.
Gavus įtartiną banknotą banko darbuotojas tiek gyventojams, tiek verslininkams pataria nedelsiant kreiptis į policiją.
Europos centrinis bankas paskutinę statistiką apie padirbtus eurus rinkoje skelbė prieš pusmetį. Aiškėja, kad pirmąjį 2014 m. pusmetį iš apyvartos buvo išimta per 331 tūkst. netikrų euro banknotų, iš kurių net 80 procentų sudaro 20 ir 50 eurų banknotai. Šis kiekis laikomas nedideliu, be to, lyginant su 2013 m., netikrų pinigų rinkoje mažėja. Šiuo metu visoje Europoje cirkuliuoja per 16 mlrd. įvairios vertės euro kupiūrų.
Policija pataria
Parduodant daiktą, prieš susitinkant patariama pirkėją įspėti, kad pinigus tikrinsite autentiškumo tikrinimo prietaisais. Jei neturite pakankamai įgūdžių atpažinti banknotų požymius, siūloma įsigyti suklastotų banknotų tikrinimo pieštuką (šie pardavinėjami kanceliarinių prekių parduotuvėse, pieštuko kaina siekia apie 2 eurus. Autor. past. R. S.).
Gavus kelis vieno nominalo banknotus svarbu patikrinti, ar jų serijos numeriai nėra vienodi. Kelių to paties nominalo banknotų vienodos serijos ir numeriai - pirmas padirbtų banknotų požymis. Atidžiai reikėtų apžiūrėti 20 ? ir 50 ? nominalų banknotus, kurių klastočių jau aptikta Lietuvoje.
Jokių institucijų atstovai nevaikšto po namus, nesurašinėja banknotų numerių ir nesiūlo litų keitimo į eurus paslaugų. Litų keitimas į eurus vykdomas nemokamai ir tik nustatytose vietose - bankų ir paštų skyriuose.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą