Lietuvoje susitiko Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų vadovai

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės kvietimu šiandien Vilniuje lankėsi Latvijos valstybinės audito institucijos vadovė Elita Krumina ir Estijos valstybinės audito institucijos vadovas Alaras Karis. Aukščiausiųjų audito institucijų vadovų susitikime buvo apžvelgta trijų Baltijos šalių valstybinio audito raida, bendradarbiavimas su parlamentu, teisėsaugos institucijomis, informacinių technologijų taikymo galimybės atliekant auditus, savivaldybių auditavimo ypatybės. „Per du nepriklausomybės dešimtmečius kiekvienoje iš Baltijos valstybių vyko sudėtingi transformacijos procesai. Visose trijose šalyse vyko panašūs socialinės ir ekonominės aplinkos pokyčiai, prie kurių turėjo prisitaikyti ir aukščiausiosios audito institucijos. Šiandien taip pat susiduriame su panašiais iššūkiais. Bendradarbiavimas suteikia galimybę dalytis vertinga patirtimi, drauge ieškoti geriausių sprendimų“, – sveikindama kolegas sakė G. Švedienė.

Latvijos ir Estijos valstybinių audito institucijų vadovai taip pat pabrėžė glaudesnio regioninio bendradarbiavimo svarbą. „Pastaruosius kelerius metus kiekviena iš mūsų institucijų aktyviai veikė Europos Sąjungos dimensijoje. Baltijos regionui skyrėme mažiau dėmesio. Šis susitikimas gali tapti geru pagrindu glaudesniam mūsų bendradarbiavimui regioniniais klausimais. Transportas, aplinkos apsauga, daugybė tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektų – tai tik kelios sritys, kuriose jau netolimoje ateityje galėtume atlikti paralelinius auditus“, – sakė E.Krumina.

„Dideliuose Baltijos šalių infrastruktūros projektuose, sujungsiančiuose mūsų ir kitų Europos šalių infrastruktūras, bendradarbiavimas tarp aukščiausiųjų audito institucijų yra būtinas“, – pabrėžė Estijos valstybinės audito institucijos vadovas Alaras Karis.

Šalių aukščiausiųjų audito institucijų patirtis bendradarbiaujant su teisėsauga yra skirtinga. G. Švedienė pateikė svečiams informaciją apie tai, kad Valstybės kontrolė kasmet po kelias ar net keliolika audito medžiagų perduoda tirti teisėsaugos institucijoms.

Latvijoje audito dokumentų perdavimo teisėsaugos institucijoms apimtys panašios. Pernai Latvijos valstybinė audito institucija teisėsaugai perdavė 16-kos auditų rezultatus, buvo iškelta 14-ka baudžiamųjų bylų. Manoma, kad ateityje šis bendradarbiavimas turėtų dar labiau stiprėti.

Kiek kitokia situacija Estijoje. Pasak Estijos valstybinių auditorių, atvejai, kai auditų medžiagas reikia perduoti teisėsaugos institucijoms, labai reti – maždaug vienas atvejis per metus.

Lietuvos, kaip ir kaimyninių šalių auditoriai aktyviai bendradarbiauja su parlamentu. Bendradarbiavimo šioje srityje principai visose trijose šalyse panašūs – valstybinių auditų ataskaitos teikiamos aukščiausiąją audito instituciją kuruojančiam Parlamento komitetui, kur vyksta vieši audito rezultatų aptarimai su audituotais subjektais.

Vertinant tai, kaip skirtingose šalyse įgyvendinamos valstybinių auditorių pateikiamos rekomendacijos, matyti, kad ir aukščiausiosios audito institucijos, ir audituojami subjektai nemažai dėmesio skiria realių rekomendacijų įgyvendinimo grafikų sudarymui, o vėliau ir jų įgyvendinimo stebėsenai. Pastaraisiais metais Lietuvoje rekomendacijų įgyvendinimo procentas jau persirito per devintą dešimtį. Tai rodo, kad dauguma audituotų subjektų jiems pateiktas rekomendacijas įgyvendina laiku.

Estijos valstybiniai auditoriai teigia, kad jų finansinių auditų rekomendacijos įgyvendinamos greitai. Kartais kiek ilgiau užtrunka veiklos auditų rekomendacijų įgyvendinimas. „Praktika rodo, kad nepaisant pasitaikančio ir neigiamo požiūrio į vieną ar kitą audito rekomendaciją, po trejų ar ketverių metų ji vis tiek įgyvendinama“, – sakė A.Karis.

Latvijoje praėjusiais metais buvo įgyvendinta 75 proc. visų rekomendacijų.

Baltijos šalių aukščiausiųjų audito institucijų vadovų susitikime buvo aptartas ir šių institucijų nepriklausomumo aspektas. 2011 m. priimtoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje pabrėžiama, kad „aukščiausiosios audito institucijos gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tuomet, kai jos yra nepriklausomos nuo audituojamojo subjekto ir apsaugotos nuo išorės poveikio“. A. Karis pasidžiaugė, kad Estijos valstybinė audito institucija yra visiškai nepriklausoma institucija, turinti visišką sprendimų dėl savo veiklos ir vidinės darbo organizacijos bei atlyginimų nustatymo laisvę. Pasak E. Kruminos, Latvijos valstybinę audito instituciją taip pat galima laikyti nepriklausoma remiantis daugeliu svarbių nepriklausomumo rodiklių. G. Švedienė pasidžiaugė, kad Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos nepriklausomumas taip pat nėra deklaratyvus.