Lietuvoje yra dvi Klaipėdos.

Turbūt ne visi žino, jog Klaipėdos miesto, kaip uosto ir žvejų sostinės įvaizdis yra nukeliavęs net ir į Dzūkiją.
Žuvinto rezervato teritorijoje, prie ištekančio Dovinės upelio didžiųjų kilpų buvo prisišliejęs nedidelis kaimelis. Vietos gyventojai jo niekaip kitaip ir nevadino - Klaipėda.
Tokį vardą kaimeliūkštis gavo ne šiaip - anuomet tai buvo svarbus Žuvinto ežero pašonėje esantis žūklautojų postas. Ilgametis, neseniai tragiškai nuskendęs Žuvinto rezervato direktorius Vytautas Nedzinskas apie antrąją Klaipėdą rašė: "Jei kam prireikdavo žuvies, sakysim, vestuves žmogus kelia, vardynos, šermenys ar koks suėjimas, paminėjimas rengiamas, tokiais atvejais buvo žinomas vienas kelias - į tenykštę Klaipėdą. Žuvininkai buvo laikomi didelėje pagarboje, nes jie kokiai šventei artėjant ar bėdai ištikus labai reikalingi. Žvejai dirbo profesionaliai, be sutrikimų - žiemą vasarą".
Taip pat jau miręs Žuvinto ežero apylinkes kaip penkis pirštus pažinojęs dzūkas J. Brizgys V. Nedzinskui pasakodavo, jog Klaipėdoje galėdavai gauti žuvies bet kokiu oru, bet kokiu sezonu. Žvejai visuomet turėdavo slaptų atsargų, užsukę klientai būdavo priversti išklausyti ilgus pamokslus: kaip sunku dabar žuvies gauti, prastas oras ar žmona serganti, ir žvejyba stačiai neįmanoma. Gudrieji klaipėdiečiai buvo puikūs verslininkai - kuo ilgiau atsikalbinėsi, tuo brangiau žuvį parduosi.
Nūdieną išnykusi ne tik dzūkiškoji Klaipėda - žvejų Meka, bet ir pas Žuvinto ežeras drauge su jo gelmėse esančiais gyvūnais pasmerktas likti tik prisiminimais.