Nors jau seniai gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis, vis dar neatsikratome sovietinio mąstymo: manome turį nemokamai gauti visas medicinos paslaugas. Tuo tarpu net tvirtą ekonominį pagrindą turinčiose šalyse, kaip Švedija ar Danija, žmonės į sveikatos apsaugą investuoja kur kas daugiau pinigų.
Kas pasikeis sveikatos apsaugos sistemoje Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, pasakoja Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.
Rinkoje teks išsilaikyti patiems
Klaipėdos ligoninės, jau dabar iš esmės atitinkančios Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, vadovas Vinsas Janušonis akcentavo, kad ES plėtra - teigiamas procesas, skatinantis progresą. Todėl vyriausiasis gydytojas ragina visus Lietuvos gyventojus aktyviai dalyvauti referendume, kad būtume priimti į Europos Sąjungą.
"Kalbant ne vien apie sveikatos apsaugą, bet ir apie kitas sritis, klaidinga manyti, esą įstojus į ES mus visus "užpils pinigais". Taip nebus. Žinoma, Lietuvą pasieks įvairūs paramos fondai, tačiau jie labiau bus skirti mokomiesiems dalykams, o tai suteiks daugiau galimybių mums patiems užsidirbti pinigų.
Vien dėl to, kad įstosime į ES, nepadidės ir medikų atlyginimai. Finansavimas, skirtas medicinai, taip pat bus labiau skirtas informacinėms technologijoms, struktūrai keisti darbuotojams mokyti ir pan. Kad išsilaikytume rinkoje, patys privalome išmokti kuo efektyviau dirbti."
Sveikatos biudžetas nepadidės
Profesorius Vinsas Janušonis pažymi, jog, mūsų valstybei įstojus į ES, iškart nepadaugės pinigų ir sveikatos apsaugai, tačiau padėtis palaipsniui stabilizuosis, atsiras naujų galimybių studijuoti, tobulėti ir perimti naujoves.
"Su stojimu į Europos Sąjungą susiję pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje - nei medikams, nei pacientams neturėtų sukelti smarkesnių stresinių situacijų", - sakė profesorius.
Išliks daugiaprofilinės ligoninės
Keičiant sveikatos apsaugos sistemos struktūrą bei gydymo įstaigų išdėstymą Lietuvoje, Vyriausybė jau dabar yra patvirtinusi strateginį planą, kuriame numatytos tam tikros gairės. Pavyzdžiui, įstojus į ES vis dėlto bus stiprinamos regioninės ligoninės, kuriose yra gera daugiaprofilinė infrastruktūra. Mat tokio pobūdžio stacionarinėse gydymo įstaigose pacientas gali gauti visą reikiamą pagalbą.
Vyriausiasis gydytojas minėjo, kad šiuo metu intensyviai vykdant sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizaciją - ligoninių pertrvakymą, daug dėmesio skiriama ir pirminei sveikatos priežiūrai, t.y. bendrosios praktikos, arba šeimos, gydytojo institucijai.
"Žinoma, dar reikia nemažai padirbėti iki galo pertvarkant sveikatos apsaugos sistemą Lietuvoje, siekiant, jog medicinos srityje normaliai pradėtų funkcionuoti sveikatos priežiūros įstatymai.
Kita vertus, dabartinė mūsų sveikatos apsaugos sistema yra gana normali, kad šiame etape galėtume įsilieti į Europos Sąjungos struktūras", - kalbėjo Vinsas Janušonis.
Skatinama privati medicina
Pasak Klaipėdos ligoninės vadovo, antrinė sveikatos priežiūros grandis, kurioje pacientams teikiamos stacionarinės ir konsultacinės paslaugos, yra kur kas toliau pažengusi nei pirminė sveikatos priežiūra.
"Nors pirminei sveikatos priežiūros grandžiai dar daug ko trūksta, tačiau ji yra gana sparčiai tobulinama, kartu intensyviai kuriasi privatūs bendrosios praktikos, arba šeimos, gydytojų kabinetai, kurie taip pat yra finansuojami teritorinių ligonių kasų. Šioje srityje toli pažengę yra kauniečiai ir vilniečiai, nuo jų mažai atsiliekame ir mes, klaipėdiečiai. Privati šeimos gydytojo institucija taip pat plėtojama ir kituose šalies miestuose bei rajonuose.
Kad pacientai gautų kuo geresnes paslaugas, o šeimos gydytojai būtų suinteresuoti dar geriau dirbti, Lietuvoje skatinamas privačių pirminės sveikatos priežiūros centrų kūrimąsis", - kalbėjo V. Janušonis.
Aukštas lygis - už mažą kainą
Kai lietuviai galės laisvai išvykti dirbti į Europos Sąjungos šalis, atsiras daug galimybių itin aukštą kvalifikaciją turintiems gydytojams, kurių pas mus yra gana daug, ir bendrosios praktikos slaugytojoms.
"Ir į mūsų šalies gydymo įstaigas, įskaitant ir Klaipėdos ligoninę, galės atvykti dirbti specialistai iš užsienio. Tame nėra nieko blogo. Priešingai, labai gerai, kai bus keičiamasi specialistais", - sakė profesorius.
Gydytojas Vinsas Janušonis "Vakarų ekspresui" sakė neseniai dalyvavęs tarptautinėje konferencijoje, kurioje buvo kalbama apie Europos Sąjungos šalyse teikiamas medicinos paslaugas.
"Tiesa ta, kad ES šalys šiek tiek prisibijo Lietuvos gydytojų. Mūsų medikai yra aukštos kvalifikacijos, taip pat puikiai parengtos ir bendrosios praktikos slaugytojos, siekiančios aukštojo išsilavinimo arba jį jau turinčios.
Lietuvai įstojus į ES, žmonės daugiau vertins medikų darbą. Algirdo KUBAČIO nuotr.
Intensyviai dirbantys Lietuvos gydytojai už keliskart mažesnį atlyginimą pacientams teikia tokio pat aukšto lygio paslaugas, kurias šiuo metu gauna ES piliečiai.
Lietuvai tapus ES nare, yra didžiulė tikimybė, kad pas mus atvyks gydytis nemažai pacientų iš daugelio Europos šalių. Ypač daug galime sulaukti tokių ligonių, kuriems reikalingos planinės operacijos. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje pacientai ne savaitę, ne dvi ir ne mėnesį, o metus laukia planinės operacijos."
Galėsime gydytis svetur
Kita vertus, Lietuvos gyventojai taip pat turės teisę rinktis, kurioje iš ES šalių gydytis. Norintiesiems gauti medicinos paslaugas svetur, t.y. ES šalyse, nebebus tiek daug biurokratinių trukdžių, kaip kad yra dabar.
"Apdraustiesiems, t.y. mokantiems socialinio draudimo įmokas "Sodrai", tiek besigydantiems Lietuvoje, tiek išvykstantiems į užsienį, už kai kurias medicinos paslaugas bus sumokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Nė vienoje pasaulio šalyje, įskaitant ir Lietuvą, nėra nemokamos medicinos. Brangstant technologijoms ir vaistams, o kartu kylant šilumos, vandens ir kt. kainoms, taip pat auga ir sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai. Tiesa, LR Konstitucije sakoma, kad šalies gyventojai turi teisę į nemokamą mediciną, - tačiau tik tiek, kiek leidžia ekonominės mūsų šalies galimybės. Kita vertus, pas mus ne tik apdraustiesiems, bet ir neturintiesiems socialinių garantijų nemokamai teikiama būtinoji pagalba. Tuo tarpu valstybės dotuojamų paslaugų apimtys priklauso nuo Privalomojo sveikatos draudimo fonde esančių lėšų, kurių, kaip jau minėjau, dėl minimalių įmokų yra per mažai, kad galėtume visiškai patenkinti pacientų poreikius.
Pavyzdžiui, Klaipėdos ligoninė per pastaruosius trejus metus yra suteikusi virškvotinių paslaugų maždaug už 14 milijonų litų. Už tokią sumą pacientams pagalba buvo teikiama ligoninės sąskaita. Teritorinės ligonių kasos, finansuojančios sveikatos priežiūros įstaigas, vargu ar grąžins šiuos milijonus. Tad gydydami pacientus nesivadovaujame vien įstatymais.
Mūsų tauta yra linkusi nuolat viskuo skųstis. Tikiuosi, kad Lietuvai įstojus į ES, žmonės ne tik labiau brangins savo sveikatą, bet ir vertins medikų darbą."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą