Linas Linkevičius Rusijos atnaujintą savo Sausio 13-osios įvykių tyrimą vadina "propagandiniu aktu"

"Kaip propagandinį aktą, ne kaip kitaip, juo labiau kad tai labai keistai atrodo, kuomet atsisakoma bendradarbiauti teisinėje srityje, atsisakoma sudaryti galimybes apklausti liudininkus. Jeigu kalbėtume apie visuomenės susidomėjimą, kuo buvo motyvuojamas tas tyrimas, tai man, pirmiausia, prisimena ta Rusijos visuomenė, kuri labai palaikė Lietuvą tuo metu po sausio įvykių. Beveik milijonas žmonių išėjo į Maskvos gatves, kas yra tikrai labai retai. Mes tikrai labai vertiname tos visuomenės susirūpinimą", - antradienį žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak ministro, Sausio 13-osios byla Rusijos valdžia siekia supriešinti šalių visuomenes.

"O šitie propagandiniai žaidimai iš tikrųjų nieko naujo, kaip tiktai vėlgi bandymus supriešinti tas visuomenes, neatneš, rezultatų jokių neduos. Galbūt nukreips dėmesį nuo tos bylos nagrinėjimo, kuris vyksta Vilniuje, kaip jie mano. Bet aš nemanau, kad taip atsitiks", - pridūrė ministras.

L. Linkevičius tikino, kad rusų bylos išvados neturės jokių teisinių išvadų, o "propagandinės pasekmės girdimos kiekvieną dieną".

Rusijoje balandžio pradžioje bus rengiami klausymai, susiję su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama 1991 metų sausio 13-osios byla. Rusija praneša "nusprendusi grįžti" prie sausio 13-ąją žuvusio vienintelio sovietų kario žūties aplinkybių tyrimo.

1991 metų sausio įvykių bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas antradienį pradėjo vieno iš dviejų byloje dalyvaujančių kaltinamųjų - Rusijos piliečio Genadijaus Ivanovo - apklausą. Teisme parodymus duodąs buvęs sovietų kariškis kategoriškai neigia savo kaltę.

Po G. Ivanovo teisme numatoma apklausti kitą suimtąjį Rusijos pilietį Jurijų Melį, kuris buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą.

Po kaltinamųjų apklausų, siekiant išsaugoti teismui pateiktos baudžiamosios bylos ir kaltinamojo akto vientisumą, į apklausas bus kviečiami buvę Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovai, deputatai, Vyriausybės nariai, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos departamento vadovai ir pareigūnai.

Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi - viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje.

Nukentėjusiųjų šioje byloje - beveik 500, liudytojų - apie 1 tūkst. Bylą sudaro 709 tomai, iš kurių vien kaltinamasis aktas - 13 tomų. Kaltinamuosius gina 65 advokatai.

65 baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.

Kaltinamiesiems, gyvenantiems užsienyje, apie teismo posėdžius pranešta per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, papildomai išsiuntus šaukimus kaltinamųjų gyvenamosios vietos adresu. Kaltinamiesiems yra pranešta, kad, jiems nusprendus dalyvauti teismo posėdžiuose, bus stabdomas Europos arešto orderių vykdymas garantuojant nevaržomą kaltinamųjų atvykimą į Lietuvą ir judėjimą Lietuvos Respublikoje.

1991 m. sovietų kariniams daliniams bandant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.