Šioje byloje buvo keliamas klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria teismas patenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą laikyti dalį bylos medžiagos nevieša, grindžiamą būtinumu neatskleisti ikiteisminio tyrimo medžiagos.
Pareiškėja, pateikusi atskirąjį skundą, prašė skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, administracinės bylos dalį laikyti vieša bylos medžiagos dalimi, teikdama, jog prokuroro prašymas turėjo būti atmestas, be to, anot pareiškėjos, nevieši ikiteisminio tyrimo bylos duomenys taip pat kliudo jai ir jos atstovui reikalauti piktnaudžiavusių tarnyba asmenų atsakomybės.
LVAT teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 12 straipsnio 2 dalimi, kuri reglamentuoja teismo teisę nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, po to, kai administracinė byla yra užbaigiama.
Proceso dalyvių teisę susipažinti su dar nagrinėjamos bylos medžiaga reglamentuoja ABTĮ 51 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti.
Anot LVAT, nagrinėjamu atveju klausimas dėl institucijos, teikiančios teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, prašymo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti turėjo būti spręstinas būtent vadovaujantis ABTĮ 51 straipsnio 2 dalimi, arba turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bylos nagrinėjimo uždarame teismo posėdyje, kuomet visa išnagrinėtos bylos medžiaga tampa nevieša.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, LVAT teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo proceso viešumo principo išimčių, turėtų taikyti ir aiškinti atitinkamas įstatymo leidėjo nustatytas proceso taisykles, nustatytas priklausomai nuo to, kokio pobūdžio viešumo principo apribojimas yra taikomas: būtent, ar teismo proceso viešumo apribojimas yra susijęs su šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teise asmeniškai ir tiesiogiai dalyvauti procese nagrinėjant bylą ir susipažinti su visa jos medžiaga, ar su visuomenės teise dalyvauti procese, gauti ir skelbti informaciją apie bylos nagrinėjimą.
LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, netinkamai pritaikė procesines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta, o dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša klausimas grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą