Magišką laikrodžių meistro patalpų istoriją baigs spręsti teismas

Kreipiasi skaitytojai

Pietinio uostamiesčio rajono gyventojai jau maždaug metus pasigenda nuo dar nepriklausomybės atgavimo laikų viename iš prekybos centrų dirbusio laikrodžių meistro. Tiesa, meistras persikėlė į kitą netoliese esantį prekybos kompleksą, tačiau tvirtina darbo vietą turėjęs pakeisti ne savo noru.

Laikrodžių meistras Olegas Maksimovas teigia taisyklos patalpas ir dalį bendrų prekybos centro koridorių, tuomet priklausiusių valstybei, kartu su grupe asmenų įsigijęs aukcione. Įsigytų patalpų O. Maksimovas techninės inventorizacijos biure neužregistravo, tačiau tikina, jog tam nebuvę jokios būtinybės.

"Registracija reikalinga norint patalpas pirkti arba parduoti, o aš to daryti nesirengiau. Be to, turėjau dokumentą, neterminuotą sutartį, patvirtinančią, kad turiu teisę savo plotą įregistruoti be jokio termino. Galimybės įregistruoti nebuvo dėl to, kad taisykla priklausė ne tik man vienam, o visi savininkai kartu susirinkti negalėjo. Kai kurie net buvo išvykę į užsienį", - sakė O. Maksimovas.

Meistras tikina atsispyręs prekybos centro patalpas iš tuometinių savininkų supirkinėjusios bendrovės įkalbinėjimams taisyklą parduoti ir ramiai dirbęs iki 1996-ųjų. Tuo metu pastatą įsigijusi bendrovė pradėjo pirmojo ir antrojo aukštų rekonstrukciją, ir laikrodžių meistro klientai į taisyklą patekti nebegalėjo.

"Bendrovė išgriovė mano patalpų sienas. Jos atstovai tikino, kad taip reikia dėl rekonstrukcijos, bet vėliau sienos bus atstatytos ir aš vėl galėsiu dirbti savo vietoje. Laikinai dirbti jie man davė kitas patalpas - dirbau ir pirmajame, ir antrajame aukšte, tačiau niekada - mediniame kioske, kaip dabar tvirtinama", - kalbėjo O. Maksimovas.

Meistras sako taip dirbęs ir klausęsis pažadų iki pat 2002-ųjų metų pabaigos. Vėliau, nebesulaukdamas nuosavybės grąžinimo, kreipęsis į teismą ir sužinojęs, jog buvęs apgautas - sienas išgriovusi įmonė jo patalpas jau buvo užsiregistravusi. Praradęs ir laikinai jam prekybos centre skirtą darbo vietą, kurioje dar liko meistro inventorius, O. Maksimovas sako norėjęs tik dirbti ir išlaikyti silpnos sveikatos vaiką bei jį prižiūrinčią žmoną.

Dabar laikrodžių meistro patalpomis disponuojanti bendrovė jas įsigijo 1998-aisiais ir 2000-aisiais iš dviejų įmonių, tačiau, O. Maksimovo teigimu, visų šių įmonių savininkai yra tie patys žmonės, žinoję visą susiklosčiusią padėtį.

Pirmąjį teismo procesą laimėjęs O. Maksimovas savo taisykla džiaugtis dar negali - jau prasidėjo apeliacinis teismas. Meistras piktinasi, kad jo patalpas padėvėtų drabužių prekeiviams išnuomojusi bendrovė teismą neva tikina, jog jis jau daugelį metų dirbo iš humaniškumo jam pastatytame mediniame kioske. O. Maksimovas neigia žinojęs apie jo taisyklos privatizavimą ir įregistravimą pastatą įsigijusios įmonės vardu. Meistras tvirtina iki pat prasidėjusio teismo proceso manęs, jog pastatas priklauso įvairiems fiziniams asmenims.

Bendrovės, kuriai dabar priklauso pastatas su laikrodžių meistro patalpomis, juristas komentuoti susiklosčiusią situaciją griežtai atsisakė. Įmonės direktorius, ketinęs papasakoti savąją versiją, to taip pat nepadarė.

Apeliacinio teismo sprendimo laukiantis O. Maksimovas tikina, jog bendrovė tiesiog pasinaudojo jo patiklumu - esą kažkada jis parodęs jos atstovams patalpų privatizavimo dokumentus, o šie pastebėję, kad patalpos tebėra neįregistruotos.

Giedrė NORVILAITĖ